Arijaus ŽAKO BLOGas

Mano prognozės apie Eurolygos nugalėtojus absoliučiai nepasiteisino. Tačiau ir bukmekeriai pataikė tik su mažuoju finalu. Spaudoje galima rasti daugybę straipsnių, interviu, vaizdo reportažų ir kitokios informacijos apie Eurolygos finalo ketverto turnyrą. Tuo tarpu aš norėčiau paliesti naudingiausiojo žaidėjo temą.

Prisijungiu prie kolegos Jono Miklovo BLOG’o, kuriame žurnalistas peikia naudingiausiojo Eurolygos
žaidėjo rinkimus. Nors kolega pasisako prieš MVP rinkimą, mano nuomonė šiuo klausimu kiek skiriasi. MVP rinkimas -  įdomus ir reikalingas, tačiau visą tai reikėtų daryti protingai.

Ne paslaptis, kad naudingiausias Eurolygos finalo žaidėjas renkamas po trijų kėlinukų. Kiekvienas arenoje sėdintis žurnalistas turi galimybę atiduoti savo balsą, tačiau per pertrauką tarp trečiojo ir ketvirtojo kėlinukų balsai yra surenkami. Vadinasi, ketvirtojo kėlinuko (kuris neretai būna pats svarbiausias) rezultatai nėra įskaičiuojami.

Praėjusiais metais, kai naudingiausiu Eurolygos finalo žaidėju buvo išrinktas čempionas Trajanas Langdonas, didelių pretenzijų nebuvo, tačiau svarbiausios finalo ketverto varžybos CSKA klubui buvo pusfinalis su Vitorijos “Tau Ceramica” krepšininkais. Tose rungtynėse T.Langdonas įspūdingu naudingumu nepasižymėjo, o lemiamu žaidimo momentu likus 6 sekundėms prie baudų metimo linijos stojęs Ramūnas Šiškauskas sumetė abu metimus bei įtvirtino slidžią CSKA pergalę 83:79.

Šįmet naudingiausias Eurolygos finalo žaidėjas – Vassilis Spanoulis. Tokį sprendimą gali paaiškinti tik vienas faktorius – Eurolygos finalo ketverto turnyre daugiausiai buvo graikų žurnalistų, kurie išrinko graiką naudingiausiu žaidėju. Tačiau kad ir kaip graikai mylėtų Vassilį, jis tokio apdovanojimo nėra vertas.

Analogiška situacija užfiksuota ir 2007 metų Eurolygos finalo ketverto turnyre Atėnuose. Tuomet dar “Panathinaikos” garbę gynęs Ramūnas Šiškauskas atsibudo ketvirtajame kėlinuke ir tapo lemiamu pergalės faktoriumi. Jis buvo daugiausiai laiko (36:45 min.) aikštelėje praleidęs finalo žaidėjas, rezultatyviausias (20 taškų, 4/4 dvitaškiai, 0/5 tritaškiai, 12/17 baudos metimai) ir naudingiausias (30 naudingumo balų) “Panathinaikos” krepšininkas. Tačiau naudingiausio finalo žaidėjo apdovanojimą gavo Dimitris Diamantidis. Jau tada kalbėta, kad toks sprendimas mažų mažiausiai absurdiškas.

Ilgai diskutuoti apie naudingiausią žaidėją nėra tikslo.Rinkdamas naudingiausią šių metų Eurolygos finalo ketverto turnyro žaidėją balsuočiau už Šarūną Jasikevičių. Ir galiu paaiškinti kodėl:

1. Tai sėkmės garantas. Retai Jasikevičius žaidžia finale ir jo nelaimi.

2. Tai žaidėjas, kuriuo Željko Obradovičius pasitiki svarbiausiais rungtynių momentais. Tiek pusfinalyje su “Olympiacos” (18 taškų, 4/6 tritaškiai, 5 rez.perdavimai – 24 naudingumo balai), tiek finale su CSKA (10 taškų, 3/5 tritaškiai, 4 rez.perdavimai – 12 naudingumo balų). Skaičiuojant abiejų rungtynių rezultatą – naudingiausias “Panathinaikos” žaidėjas.

3. Komandos siela. Jasikevičius gali būti visiškai nenaudingas (nors taip nutinka retai), bet jis visada buvo ir bus komandos dvasia. Neveltui krepšinio specialistai vadina Šarą neoficialiu komandos treneriu – jis užvedinėja ekipą ir ant atsarginių žaidėjų suolelio, ir būdamas aikštelėje, ir savo charizma.

Nemažiau pretenzijų turiu ir dėl naudingiausių sezono krepšininkų. Paprasčiausiai nesuprantu kriterijų, pagal kuriuos buvo renkami žaidėjai. Kas yra lemtingas faktorius? Jeigu vadovautis vien tik sirgalių nuomone,penketuke būtų 3 lietuviai, tačiau pasitelkiant specialistų ir žurnalistų nuomonę visiškai ignoruoti sirgalių išrinktų favoritų yra nesąmoninga.

Jeigu Ramūnas Šiškauskas buvo absoliučiai naudingiausias per internetinę apklausą, vadinasi, jis turėtų būti bent jau pirmajame simboliniame penketuke. Apskritai, pirmasis penketukas – 3 pirmi/antri numeriai (Terrellas Mc’intyre’as, Juanas Carlosas Navarro ir Igoris Rakočevičius) bei du vidurio puolėjai (Ioannis Bourousis ir Nikola Pekovičius).

Simbolinis penketukas taip ir vadinasi todėl, kad jame turi būti po geriausią kiekvienos pozicijos krepšininką. Todėl labiausiai stebina lengvojo krašto pozicija, kuriai, greičiausiai, “prirašomas” Igoris Rakocevičius. Tačiau jis niekada nebuvo puolėju ir niekada juo nebus. Tai tipinis atakuojantis gynėjas. Ir, beje, jeigu krepšininkas jau apdovanotas Fordo trofėjumi (už rezultatyvumą), tai tuo galima buvo ir apsiriboti. Tuo labiau, kad antroje sezono pusėje Rakocevičius jau nebebuvo toks fantastiškai naudingas kaip reguliariajame sezone.

Keista, tačiau antrasis penketukas atrodo kur kas racionalesnis ir, galbūt, pajėgesnis (Ramūnas Šiškauskas, Theodoras Papaloukas, Vassilis Spanoulis, Erazemas Lorbekas ir Tiago Splitteris). Nors vėlgi, klausimų galima būtų pateikti ir dėl Spanoulio, ir dėl Lorbeko, o gal ir dėl Splitterio.

Kadangi simboliniai penketukai išrinkti ne tik iš finalo ketverto varžybose žaidžiančių komandų, kyla natūralus klausimas, kur yra šie žaidėjai: Madrido “Real” lyderis Felipe Reyesas, “Barcelona” centras Davidas Andersenas, svarbiausias “Olympiacos” žaidėjas Lynnas Greeras, pagrindinis “Montepaschi” puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius, “Panathinaikos” bokštas Mike’as Batista ir galima būtų dar vardinti.

Toks jausmas, kad Eurolygos atstovai atsivertė šio sezono statistikos puslapį ir į penketukus įtraukė labiausiai patikusias pavardes.

Tags: eurolyga, jasikevičius, mvp

This entry was posted on Monday, May 4th, 2009 at 15:56 and is filed under Krepšinis. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. Both comments and pings are currently closed.