Iš tiesų, per pastaruosius metus pakeičiau keturias darbo vietas. “Labai daug”, – turbūt pasakytumėte, bet jeigu pasakyčiau, jog nė į vieną nenešiau savo CV, situacija kažkiek keičiasi. Prisipažinsiu, kad net ir nutolęs nuo žiniasklaidos bei krepšinio, esu visą laiką šalia, stebiu situaciją, domiuosi įvykiais, turiu apie juos savo nuomonę, palaikau ryšius su kolegomis žurnalistais, kartais sulaukiu įdomių pasiūlymų, o kelis kartus degiau nerealiu noru padaryti kažkokius įspūdingus projektus, kurie, be jokios abejonės, būtų įdomūs ir įneštų į Lietuvos žiniasklaidos padangę kažką naujo.

Tačiau po tokių didelių idėjų šturmo atsisėdu ir pamąstau, jog gali verstis per galvą, tačiau, vargu, ar kažkam to reikia. Pradėti viską iš naujo visiškai nesinori, o ta karjeros situacija, kurioje esu šiuo metu pilnai tenkina. Todėl taip ir nurimsta įdomios idėjos, kurios galbūt užgims kada nors ateityje.

Po gana sunkaus atsisveikinimo su taip mylėtais ir tiek teigiamų emocijų sulaukusiais “Sporto žmonėmis”, pradėjau dirbti Sport1 naujienų tarnyboje, tačiau man užteko vos kelių savaičių, kad nuspręsčiau – ten dirbti negaliu.

Netrukus sulaukiau pasiūlymo iš Andriaus Tapino ir tapau Lietuvos sportinio pokerio federacijos generaliniu sekretoriumi, arba kaip draugai juokavo – pokerio Balčiūnu. Darbas buvo įdomus, sutikau daugybę įdomių žmonių, dalyvavau kuriant organizaciją, turėjau galimybę priimti svarbių sprendimų, kontroliuoti situaciją ir išbandyti save kitokiame vaidmenyje. Manau, kad viskas gana gerai pavyko, tačiau nenorėjau užsibūti vienoje vietoje ir turėjau eiti toliau.

Visiškai atsitiktinai buvau paprašytas pakonsultuoti (tuo užsiimu laisvalaikiu) dėl reklamos ir marketinginių sprendimų (esu baigęs ekonomikos su marketingo specializacija bakalaurą bei ryšių su visuomene magistrą). Išsikalbėjus, supratome, jog konsultacijos neužteks, reikia dirbti bent jau po 8 valandas per dieną (dažniausiai – ilgiau).

Tokiu būdu mano karjera pirmą kartą per 8 metus pasuko į privatų sektorių. Tapau prieskonių gamintojos “Saldvos” rinkodaros ir komunikacijos vadovu.

Naujas darbas prasidėjo labai aktyviai. Per pirmąjį mėnesį baigiu susipažinti su visa įmonės veikla, specifika, baigiam kurti pozicionavimą, pagrindinę žinutę, šūkį, naują internetinę svetainę, supratau, ką reiškia darbas su prekybos tinklais, galvoje sukasi daugybė minčių, kaip ir ką galima būtų tobulinti.

Vis dėlto apie šį BLOG’ą ir ambicingą jo pradžią aš negaliu nepamiršti, be to, maždaug tūkstantis skaitytojų gana smarkiai įpareigoja. Tačiau šiuo metu nematau reikalo lįsti į viešumą, garsiai reikštis ir kalbėti. Manau, kad yra pakankamai krepšinio BLOG’ų, pakankamai naujienų, žinių ir straipsnių. Todėl jeigu norite pakalbėti su manimi apie prieskonius – visada prašome, jeigu reikalinga konsultacija – su malonumu pagelbėsiu, o jeigu norite tiesiog pasakyti kažką įdomaus – bus smagu Jūsų paklausyti.

Buvo nemažai klausimų susijusių su “Sporto žmonėmis”. Kodėl sėkmingas žurnalas nesugebėjo išgyventi krizės sąlygomis? Tiesiog buvo daugybė objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Faktas tas, kas jeigu bus geresnių laikų, žurnalas, tikėtina, dar grįš į ištikimų skaitytojų namus.

Na o dabar esame priversti žiūrėti į priekį. Šiuo metu tikslas – padaryti įdomias ir žiūrimas sporto žinias. Jeigu turėtumėte pasiūlymų, visada su malonumu juos paskaitysiu. Iš anksto dėkoju.

Na bet šįkart ne apie tai. Iš tiesų būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę apie naują leidinį Lietuvos padangėje. Be to, periodiškai stengsiuosi papildyti šią vietą savo nuomone apie įvairius įvykius, o netrukus BLOG’e atsiras skiltis “Sporto žmonės”, kurioje talpinsiu įdomiausius savo rašytus straipsnius iš žurnalo. Be to, redaktoriaus žodį, kuris kartais būna įdomus net ir man pačiam.

Tad tikėkimės, kad BLOG’as pamažu atsigaus ir viskas bus labai gerai

Kol kas naujasis 60 psl. leidinys džiugins tik ištikimiausius “Respublikos” skaitytojus – prenumeratorius, tačiau jau po kelių savaičių “Sporto žmones” bus galima įsigyti visose spaudos platinimo vietose.

Naujo žurnalo redaktorius Arijus Žakas tvirtino, kad įdomių temų jame ras kiekvienas sporto mėgėjas.

- Kuo ypatingas pirmasis “Sporto žmonių” numeris? – paklausėme A.ŽAKO.

- Jis ypatingas vien todėl, kad šiuo metu Lietuvoje nėra nė vieno su dienraščiais platinamo sporto žurnalo. Tai, kad “Respublikos” leidinių grupė nusprendė leisti sporto žurnalą, yra ypatingas reiškinys visoje Lietuvos sporto žiniasklaidoje. Mūsų šalyje žmonės labai domisi sportu, todėl gaila, kad anksčiau tokio leidinio nebuvo. Nuostabu, kad atsirado naujas žurnalas, turintis daug ambicijų.

- Kodėl “Sporto žmonės”?

- Šis pavadinimas atspindi žurnalo koncepciją. Tai leidinys, orientuotas į sporto žmones, asmenybes, esamas ir ateities žvaigždes. Stengsimės, kad didelis dėmesys būtų skiriamas sportininkams, treneriams ir visiems su sportu susijusiems žmonėms.

- Krepšinis – antroji Lietuvos religija. Ar žurnale jiems įdomių temų ras ir kitų sporto šakų mėgėjai?

- Tikrai taip. Nors krepšinis Lietuvoje yra labai populiarus, nemažai dėmesio skirsime ir kitoms sporto šakoms. Nebus užmirštos ir mažiau populiarios, nepelnytai užmirštos sporto šakos ir sportininkai.

- Apie ką rašote pirmajame žurnalo numeryje?

- Žurnale yra be galo daug įdomių temų, o artimą širdžiai ras kiekvienas sporto mėgėjas. Pasakojame apie keisčiausias pasaulio sporto šakas. Abejoju, ar daug žmonių Lietuvoje žino, kaip žaidžiamas šachmatų boksas, arba tokią sporto šaką, kurioje reikia sprogmenį pataikyti į dėžes. Taip pat pirmieji pristatome rugsėjį Lenkijoje vyksiančio Europos krepšinio čempionato arenas, jų nuotraukų galeriją.

Atskirą rubriką skyrėme moterims, kurios būna nepelnytai pamirštos. Esu labai patenkintas rubrika “Ateities žvaigždė”, nes dažniausiai visi žvelgia tik į dabarties žvaigždes, pamiršdami perspektyvius sportininkus, kurie sparčiai tobulėja ir siekia vis aukštesnių rezultatų.

- Kuo nustebinsite sporto mėgėjus?

- Viena naujovių – sporto reitingai. Nesu matęs nė vieno leidinio, kuris skaitytojams pasiūlytų reitingų lenteles. Mūsų skaitytojai kiek-viename “Sporto žmonių” numeryje ras Lietuvos sportininkų reitingus ir palyginimus pasauliniu mastu. Įvairiomis sporto šakomis besidomintys skaitytojai galės sekti, kaip keičiasi jų mėgstamo sportininko ar komandos vieta pasauliniame tos šakos reitinge. Žurnale yra ir daugiau staigmenų, tačiau apie jas pasakoti nenoriu – viską išvysite leidinyje.

- Kiek žurnalistų sudaro “Sporto žmonių” komandą?

- Pirmąjį numerį rengė septyni žurnalistai. Mūsų pranašumas tas, kad žurnalo komandą sudaro skirtingi, tačiau savo sritis puikiai išmanantys korespondentai. Visi jie turi daug patirties sporto žurnalistikoje, todėl skaitytojai ras tikrai profesionaliai ir įdomiai parengtus straipsnius.

- Ką norėtumėte palinkėti savo skaitytojams?

- Linkiu, kad kiekvienas žmogus žurnale rastų tai, kas jam yra įdomu ir aktualu, kad skaitytojai nebijotų su mumis kontaktuoti, sakyti savo minčių, kritikos, kad dalytųsi informacija.

Dosjė

Arijus ŽAKAS

Gimė 1986 m. vasario 20 d. Kaune.

2004 m. baigė Kauno “Saulės” gimnaziją.

2008 m. VU ekonomikos bakalauras.

Siekia ryšių su visuomene magistro laipsnio.

Žurnalistinę karjerą pradėjo 2003 m. “Krepsinis.net” portale.

Šaltinis: Respublika.lt

Tačiau visada atsiranda tokių, kurie iš viso BLOG’o išskiria vienintelį sakinį, su kuriuo nesutinka ir pradeda akcentuodami vienintelę idėją ginčyti visą temą. Tokiu būdu temos nagrinėjimas praranda prasmę.

Nuoširdžiai apgailestauju dėl tų žmonių, kurie nesugeba susitvardyti ir visas savo gyvenimo problemas išlieja virtualioje aplinkoje. Kad tik kuo skaudžiau įkąsti stengiamasi atkasti kokį nors praeities faktą (visiškai nebūtinai teisingą), prisiminti, iš kokio miesto, kokios tautybės, kas jo draugai ir t.t. Tačiau viskas juk prasidėjo nuo to, kad žmogus tiesiog rado ne tai, ko norėjo.

Pasikartosiu, tikrai nieko neverčiu skaityti mano BLOG’ų! Patinka, įdomu, norisi padiskutuoti, pasidalinti savo nuomone – prašom. Nepatinka – sėkmės. Tegul į šią svetainę renkasi tie, kam įdomus krepšinis, įdomu nagrinėti tam tikrus įvykius, tegul prieštarauja mano nuomonei, kritikuoja, bet tegul nekalba apie mano šukuoseną ir apie tai, kas yra mano protėviai.

O dabar grįžkime prie objektyvumo. Štai sąrašas visų mano rašytų BLOG’ų. Visiems tiems, kurie apie mane labai daug, o tiksliau, viską, žino, siūlau konkursą: suskirstyti visus BLOG’us į dvi dalis: pirma dalis – kuriuose akivaizdžiai palaikau “Žalgirį” ir antrą dalį – kurioje akivaizdžiai palaikau “Lietuvos rytą”. Tada sulyginti, kuriai pusei daugiau pagyrų atiteko ir padaryti išvadas. Kaip daryti išvadas, mokyti tikriausiai nereikės. Yra du variantai: žalia k*rva arba rytfanis. Taip kad lauksiu jūsų išvadų.

• R.Grigas: nuteistas per anksti?
• J.Vainauskas – geriausias komandos vadovas Lietuvoje
• Europos jaunimo čempionate – tylu ir ramu
• Kas iš jaunimo rinktinės taps žvaigždėmis?
• Ar atsakome už žodžius, kuriuos sakome?
• BBL: dar vienas nelabai skanus blynas
• W.Deane‘as: ar suteikti paskutinį šansą?
• Ar “Žalgirui” iš tiesų reikalingas pastiprinimas?
• LSKL finale – daugybė sirgalių ir VDU triumfas
• Kauno arena: pastatyta 9 % rūmų
• Dvi komandos Eurolygoje (6 video)
• Prognozė: “Žalgiris” nugalės Europos taurės savininkus
• BBL finalo ketverto turnyras Estijoje – nesąmonė?
• Šiškauskas – antrus metus iš eilės Eurolygos MVP?
• Lietuvos televizija jau žino, kas žais LKL finale
• Komanda, neturinti nugalėtojos mentaliteto
• Kas nutinka, kai spauda vaikosi sensacijų
• Ar Lietuvos žurnalistai nuvyks į U19 čempionatą?
• Ką palaikyti Eurolygos finalo ketverto turnyre?
• Eurolygos MVP – nesąmonė
• LKKA kviečia į gana komiškai pristatomą diskusiją
• Kas laimės LKL?
• Nemoka pralaimėti ar vis dėlto nemoka laimėti?

Pabaigai, norėjau padėkoti visiems tiems, kurie pamažu buriasi į grupę žmonių, norinčių intelektualiai diskutuoti, dalintis mintimis ir spręsti krepšinio problemas.

Džiugu, kad BLOG’o prenumeratorių skaičius jau perkopė 400, o pirmasis krepšinio blogeris Lietuvoje BasketSLAVE patalpino savo puslapyje nuorodą į čia. Be to, Zakas.lt nuo kito sezono bus Eurolygos partneris. Gal greit bus ir daugiau gerų naujienų. Ačiū už dėmesį ir iki greito.

„Kaunas tikrai parodė, kad jie yra mėšlo krūva“, – tapęs LKL čempionu ir smarkiai nukentėjęs nuo kauniečių sirgaliaus smūgio kalbėjo Zavackas, kuris akimirksniu tapo 350 tūkstančių Kauno gyventojų priešu, nepriklausomai nuo to, kas privertė žmogų sakyti tokius žodžius.

Po rungtynių Donatas papasakojo ir apie piršto rodymą. Nors žurnalisto klausimas buvo gana klastingas, Zavackas paaiškino, kad vidurinį pirštą rodė visiškai nekaltai. Pasirodo, jos tiesiog norėjo pranešti, kad „Lietuvos rytas“ bus pirmas. Beje, iš Lryto televizijos vaizdo klipo, aiškiai matyti kaip šią šaunią idėją dėl „parodžiau, kad mes būsime pirmi“ Mindaugui Lukauskiui komentuoja Lukas Brazdauskas (siūlau pažiūrėti). Ir kvaileliui aišku, kad ne tokiais būdais rodomas simbolis „pirmas“.

Matyt, dėl tos pačios priežasties krepšininkais viduriniu pirštu, kuris reiškia ne kažką kitą o anglišką „f*ck you“, mosikavosi ir BBL finale Estijoje.

Paklaustas, kodėl Kaunas yra toks blogas, Zavackas paaiškino, kad prieš rungtynes jis skiria dėmesį klausymuisi, ką apie jį skanduoja fanai. „Ar jus prieš rungtynes negirdėjot, ką jie skandavo? Ar jus nesiklausot?“ – pyko krepšininkas.

Nutaręs, kad svariu sportiniu indėliu rungtynėse jis negalės pasigirti, žaidėjui teko imtis kitų veiksmų. LKL finalo serijoje prieš „Žalgirį“ vidutiniškai rinkęs net 5,8 taško D.Zavackas prieš rungtynes akylai klausdavo, ką apie jį skanduoja sirgaliai. Ir kas gi tai? Ne didybės manija?

Po to Zavackas prisimena apie tai, kad jam „Žalgirio“ fanas trenkė į veidą. Nežinau nei kas, nei kaip jam trenkė, bet bent jau iš vaizdo medžiagos jokio smūgio nematyti. Maža to, jeigu pats provokuoti, po to gauni ir esi nepatenkintas – keista. Juk pirštą jis rodė dar prieš smūgį (jeigu tas smūgis buvo), juk džiaugtis Zavackas bėgo ne prie savo fanų, kurie palaikė komandą per visas sezono rungtynes, o prie „Žalgirio“, kurie pergyveno dėl savo komandos rezultato.

Galima sakyti, užpylęs ant žaizdos druskos, D.Zavackas tikėjosi, kad „Žalgirio“ fanai krepšininką palydės aplodismentais ir šūkiais „pasveikinkim naują čempioną“.

Kalbant apie sirgalių provokacijas ir žaidėjų elgesį, prisimenu praėjusių metų paskutines finalo rungtynes Vilniuje.

Tada „Žalgiris“ išplėšė pergalę ir tapo čempionais rezultatu 4-1. Labiausiai vilniečių sirgalių nemėgiamas Jonas Mačiulis (kuris kiekvienose rungtynėse susilaukdavo malonių šūkių „p*daras, p*daras“) pasidžiaugė su savo komanda ir sirgaliais, o po to nubėgęs prie „Lietuvos ryto“ fanų paplojo jiems, padėkojo už savo ekipos palaikymą. Beje, tą patį krepšininkas pakartojo ir jį kalbinusiems žurnalistams.

Reikia suvokti, kad sportas visada liks sportu, o be sirgalių jis neįmanomas. Myli jie sportininką ar nemyli, priklauso tik nuo paties sportininko. Kaip priešininkų ekipa gali mylėti krepšininką, kuris akivaizdžiai negerbia sirgalių, rodo jiems savo pirštus ir žemina.

Keista, kad niekam nekyla klausimas – kodėl neabejotinas „Lietuvos ryto“ ir apskritai viso finalo lyderis Chuckas Eidsonas po pergalingos dvikovos sveikino varžovus, gyrė priešininkų fanus ir džiaugėsi pergale. Kam reikalinga dar didesnė intriga nei pats finalas? Koks tikslas iš krepšinio daryti boksą? O gal norime būti panašūs į Graikijos krepšinio ar Lenkijos futbolo fanus?

Įdomu buvo pasidomėti, kaip tokias problemas sprendžia NBA. Galima rasti begalę pavyzdžių, kai NBA baudžia krepšininkus už nepadorius gestus ir įvairias replikas. Allenas Iversonas, Adamas Morrisonas, Andrew Bogutas ir daugybė kitų susilaukė 25 tūkstančių JAV dolerių baudos, Jasonas Richardsonas – 35 tūkstančių JAV dolerių, o kai kuriems žaidėjams tenka praleisti po 2-3 varžybas. Labai paprasta suskaičiuoti, kiek jis vertos. Jeigu krepšininkas uždirba apie 5 milijonus per sezoną, vienų rungtynių vertė – apie 61 tūkstantį JAV dolerių.

Štai tokios bausmės krepšininkams padeda susimąstyti apie tai, kaip jie elgiasi. O Lietuvoje? Ką nori, tą sakai, kaip nori, taip elgies. O jeigu ką – susimokėti 1000 litų baudą ir toliau ramu.

Ką reikėjo daryti Zavackui? Atsiprašyti! Paaiškinti, kad nesuvaldė emocijų, kad taip norėjo laimėti, jog pamiršo visas moralės ir etikos normas. Tačiau vietoje to, Zavackas tepasakė, kad jo žodžiai buvo suprasti neteisingai. Taip išeina, kad visi aplinkui yra kvaileliai.

Ypatingai keistos sirgalių nuomonės šiuo klausimu. Vieni gina krepšininką, sakydami, kad Kaune nesaugu, kiti – gina mušeiką, peikdami krepšininką. Lengviausiai ir, turbūt, teisingiausiai klausimą išsprendė LKL – nubaudė ir vieną, ir kitą pusę. Tačiau ar tūkstantis litų gali kažką išgąsdinti?

Pamėginkime būti objektyvus, pamirškime kelioms minutėms, kurią komandą palaikome ir žvelkime į įvykius blaiviomis akimis. Ar norėtume, kad Jankūnas po kiekvieno dvitaškio rodytų vidurinį pirštą Vilniaus sirgaliams? Bent jau man, kaip gimusiam ir augusiam Kaune, būtų gėda, jeigu Paulius nutartų taip elgis. O atsiranda tokių, kurie Zavacko elgesiu didžiuojasi…

Tačiau situacija keitėsi, abiejų komandų sudėtyse įvyko gana nemažai pokyčių ir dabartinė situacija jau verčia kur kas labiau susimąstyti, kas laimės LKL čempionų žiedus.

Manau, neprieštarausite, jeigu finalo favoritais pavadinsiu “Lietuvos rytą”. Komanda, kuri laimėjo visus šio sezono trofėjus, kokius galėjo: BBL Prezidento taurė, BBL čempionai, Europos taurės turnyro savininkai ir LKF taurės varžybų nugalėtojai. Beliko vienintelis, bet mums, Lietuvos gyventojams, bene svarbiausias. Kas laimės LKL seriją iki 4 pergalių?

Gana nustebino Basketnews.lt svetainėje pateiktos LKL trenerių prognozės. Maniau, kad “Žalgiriui” pergalės gali linkėti nebent ištikimiausi komandos sirgaliai, tačiau kauniečiams pergalę prognozuoja “Sakalų” treneris Nerijus Zabarauskas, “Sūduvos” strategas Kęstutis Juozaitis, “Neptūno” treneris Rytis Vaišvila, šį sezoną “Lietuvos rytą” treniravęs, o dabar “Šiauliuose” dirbantis Antanas Sireika bei “Nevėžio” vairininkas Gintaras Leonavičius.

Tuo tarpu abu Kauno ekipų treneriai Darius Dikčius (”Aisčiai”) ir Rimvydas Samulėnas (”Kaunas Triobet”), “Alytaus” strategas Sigitas Krukis bei “Techaso” atstovas Saulius Sanvaitis pergalę skiria vilniečiams.

Nuspėti, kas laimės LKL čempionatą itin sudėtinga. Todėl šįkart nuo prognozių susilaikysiu. Tačiau pateikiu šiokius tokius pamąstymus apie tai, kas gali nutikti per šią finalo seriją.

• Ypatingai svarbios bus pirmosios dvejos rungtynės. “Žalgiris” jau yra laimėjęs ir Kaune, ir Vilniuje. Turėdamas aikštės pranašumą ir triukšmingą sirgalių armiją sporto halėje, pirmąją žingsnį gali padėti būtent “Žalgiris”. O jeigu “Žalgiriui” pavyktų laimėti ir trečiąsias rungtynes Kaune, finalo baigtis būtų beveik aiški.
• Nusiteikimas. Kauniečių nuotaikos turėtų pagerėti, žinant, kad “Žalgirį” į savo rankas paėmė Romanovas ir algų vėlavimas turėtų liautis. Be to, kauniečiai yra principingi ir ambicingi, todėl norės įrodyti visiems kritikams bei specialistams, kad nurašyti komandos dar prieš finalus yra neteisinga.
• “Lietuvos ryto” nuotaikos – darbinės. Faktas, kad Rimas Kurtinaitis nutarė surengti rytinę treniruotę sporto halėje prieš pirmąsias finalo rungtynes įrodo, jog treneris rimtai vertina varžovą ir siekia maksimaliai pasiruošti dvikovai.
• Ar sulauksime LKL finalo serijoje kokių nors naujovių? R.Kurtinaitis “Žalgiriui” žadėjo siurprizų, o G.Krapikas tvirtino, jog padarys viską, kad bent vienas titulas liktų Kaune. Be abejo, norai lieka norais, tačiau psichologijos išsilavinimą turintis Krapikas turės ką veikti nuteikinėdamas savo ekipą.
• Kas taps pergalės faktoriumi? Vienareikšmiškai – gynyba. Kuri komanda sugebės “uždengti” kitos ekipos lyderius, ta ir laimės.
• Svarbiausia kauniečiams bus sustabdyti Chucką Eidsoną ir Marijoną Petravičių, tačiau iššauti gali ir Mindaugas Lukauskis, Steponas Babrauskas, Donatas Zavackas ar Milko Bjelica.
• Tuo tarpu vilniečiams daugiausiai dėmesio vertėtų skirti Jonui Mačiuliui ir Pauliui Jankūnui, bet iššauti gali ir Mantas Kalnietis, Dainius Šalenga ar Tadas Klimavičius.
• Didžiausias “Žalgirio” pranašumas – aikštelės persvara, o “Lietuvos ryto” -  pajėgus vidurio puolėjas, kuris turbūt geresnis už (Eurelijų Žukauską + Darių Šilinskį) kvadratu.
• Kad ir kaip kauniečiams sektųsi įvairiuose pirmenybėse, LKL šį sezoną “Žalgiris” dar nepralaimėjo.
• Labai norėtųsi tikėtis, kad, skirtingai nei daugelį metų anksčiau, niekas neturės priekaištų rungtynių teisėjams.Tuo pačiu, nebus ir jokių spekuliacijų bei manipuliacijų.

Ką gi belieka palinkėti gero krepšinio, aistringų kovų ir stipriausios komandos pergalės.

Kadangi tema aktuali, jaučiu pareigą anonsuoti diskusijos temas:
1. Lietuvos sporto žiniasklaidos pokyčiai XXI-ame amžiuje.
2. Sporto žiniasklaida – tarp verslo kūjo ir bešališko informavimo priekalo.
3. Kaip tampama sporto žurnalistu?
4. Modernių technologijų panaudojimas sporto žiniasklaidoje.

Idėja gal ir nebloga ir tema aktuali, tačiau pateikimas ir apipavidalinimas – komiškai tragiškas.

LKKA rado gana originalų būdą pakviesti dalyvius į konferenciją – “Susitikimo pradžia -14 val. Nevėluokite. Studentės žadėjo pyragėlių prikepti. Valdžios ir sveikinimo kalbų nebus): Ar galiu Jus ar Jūsų sporto redakcijos atstovus žurnalistus įrašyti į programą? Registruokitės… Nes nežinau kiek pyragėlių ruošti):”.

Toliau žiūrime, kas dalyvaus konferencijoje. Ogi sporto komentatorius Linas Kunigėlis, Žurnalo “SPO” ir laikraščio “Sportas” direktorius R.Šimkus, Žurnalų “SPO”, “Lengvoji atletika” ir laikraščio “Sportas” vyr. redaktorius Artūras Gimžauskas, interneto portalo www.krepsinis.net vyr. redaktorius Romanas Burnšteinas, fotoreporteris Tomas Tumalovičius ir kiti sporto žiniasklaidos ir sporto organizacijų atstovai.

Panašu, kad visi turi vardus, išskyrus Šimkų (jeigu ką, jo vardas Rimantas). O mano buvusio viršininko Romano pavardė – su klaida. Gal jis reklamuoja energetinį gėrimą? Šiaip jo pavardė skamba Buršteinas.

Kvietime skelbiama, kad renginiu labai (!) domisi Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas, kuris žadėjo dalyvauti. Na, smagu. Tik įdomu, ar Butautas dalyvaus kaip žurnalistas ar kaip treneris? Ir dar įdomu, kas bus tie “kiti sporto žiniasklaidos ir sporto organizacijų atstovai”.

Apskritai, šiek tiek keistoka, kad LKKA nagrinėja žiniasklaidą, nors tai sportininkų ir pedagogų rengimo įstaiga. Tačiau paaiškinimą rasti nesunku – kvietimas skelbia, kad LKKA paminės sporto žiniasklaidos dieną.

Nepatingėjom ir apskambinom konferencijos dalyvius. SPO atstovai žada dalyvauti, Linas Kunigėlis taip pat atvyks, o Burnšteinas dar nebuvo tikras, tačiau turi planų sudalyvauti. Tumalovičius taip pat patvirtino savo dalyvavimą.

Reziumuojant: iniciatyva sveikintina, tačiau aiškiai neišdirbta iki galo.

Prisijungiu prie kolegos Jono Miklovo BLOG’o, kuriame žurnalistas peikia naudingiausiojo Eurolygos
žaidėjo rinkimus. Nors kolega pasisako prieš MVP rinkimą, mano nuomonė šiuo klausimu kiek skiriasi. MVP rinkimas -  įdomus ir reikalingas, tačiau visą tai reikėtų daryti protingai.

Ne paslaptis, kad naudingiausias Eurolygos finalo žaidėjas renkamas po trijų kėlinukų. Kiekvienas arenoje sėdintis žurnalistas turi galimybę atiduoti savo balsą, tačiau per pertrauką tarp trečiojo ir ketvirtojo kėlinukų balsai yra surenkami. Vadinasi, ketvirtojo kėlinuko (kuris neretai būna pats svarbiausias) rezultatai nėra įskaičiuojami.

Praėjusiais metais, kai naudingiausiu Eurolygos finalo žaidėju buvo išrinktas čempionas Trajanas Langdonas, didelių pretenzijų nebuvo, tačiau svarbiausios finalo ketverto varžybos CSKA klubui buvo pusfinalis su Vitorijos “Tau Ceramica” krepšininkais. Tose rungtynėse T.Langdonas įspūdingu naudingumu nepasižymėjo, o lemiamu žaidimo momentu likus 6 sekundėms prie baudų metimo linijos stojęs Ramūnas Šiškauskas sumetė abu metimus bei įtvirtino slidžią CSKA pergalę 83:79.

Šįmet naudingiausias Eurolygos finalo žaidėjas – Vassilis Spanoulis. Tokį sprendimą gali paaiškinti tik vienas faktorius – Eurolygos finalo ketverto turnyre daugiausiai buvo graikų žurnalistų, kurie išrinko graiką naudingiausiu žaidėju. Tačiau kad ir kaip graikai mylėtų Vassilį, jis tokio apdovanojimo nėra vertas.

Analogiška situacija užfiksuota ir 2007 metų Eurolygos finalo ketverto turnyre Atėnuose. Tuomet dar “Panathinaikos” garbę gynęs Ramūnas Šiškauskas atsibudo ketvirtajame kėlinuke ir tapo lemiamu pergalės faktoriumi. Jis buvo daugiausiai laiko (36:45 min.) aikštelėje praleidęs finalo žaidėjas, rezultatyviausias (20 taškų, 4/4 dvitaškiai, 0/5 tritaškiai, 12/17 baudos metimai) ir naudingiausias (30 naudingumo balų) “Panathinaikos” krepšininkas. Tačiau naudingiausio finalo žaidėjo apdovanojimą gavo Dimitris Diamantidis. Jau tada kalbėta, kad toks sprendimas mažų mažiausiai absurdiškas.

Ilgai diskutuoti apie naudingiausią žaidėją nėra tikslo.Rinkdamas naudingiausią šių metų Eurolygos finalo ketverto turnyro žaidėją balsuočiau už Šarūną Jasikevičių. Ir galiu paaiškinti kodėl:

1. Tai sėkmės garantas. Retai Jasikevičius žaidžia finale ir jo nelaimi.

2. Tai žaidėjas, kuriuo Željko Obradovičius pasitiki svarbiausiais rungtynių momentais. Tiek pusfinalyje su “Olympiacos” (18 taškų, 4/6 tritaškiai, 5 rez.perdavimai – 24 naudingumo balai), tiek finale su CSKA (10 taškų, 3/5 tritaškiai, 4 rez.perdavimai – 12 naudingumo balų). Skaičiuojant abiejų rungtynių rezultatą – naudingiausias “Panathinaikos” žaidėjas.

3. Komandos siela. Jasikevičius gali būti visiškai nenaudingas (nors taip nutinka retai), bet jis visada buvo ir bus komandos dvasia. Neveltui krepšinio specialistai vadina Šarą neoficialiu komandos treneriu – jis užvedinėja ekipą ir ant atsarginių žaidėjų suolelio, ir būdamas aikštelėje, ir savo charizma.

Nemažiau pretenzijų turiu ir dėl naudingiausių sezono krepšininkų. Paprasčiausiai nesuprantu kriterijų, pagal kuriuos buvo renkami žaidėjai. Kas yra lemtingas faktorius? Jeigu vadovautis vien tik sirgalių nuomone,penketuke būtų 3 lietuviai, tačiau pasitelkiant specialistų ir žurnalistų nuomonę visiškai ignoruoti sirgalių išrinktų favoritų yra nesąmoninga.

Jeigu Ramūnas Šiškauskas buvo absoliučiai naudingiausias per internetinę apklausą, vadinasi, jis turėtų būti bent jau pirmajame simboliniame penketuke. Apskritai, pirmasis penketukas – 3 pirmi/antri numeriai (Terrellas Mc’intyre’as, Juanas Carlosas Navarro ir Igoris Rakočevičius) bei du vidurio puolėjai (Ioannis Bourousis ir Nikola Pekovičius).

Simbolinis penketukas taip ir vadinasi todėl, kad jame turi būti po geriausią kiekvienos pozicijos krepšininką. Todėl labiausiai stebina lengvojo krašto pozicija, kuriai, greičiausiai, “prirašomas” Igoris Rakocevičius. Tačiau jis niekada nebuvo puolėju ir niekada juo nebus. Tai tipinis atakuojantis gynėjas. Ir, beje, jeigu krepšininkas jau apdovanotas Fordo trofėjumi (už rezultatyvumą), tai tuo galima buvo ir apsiriboti. Tuo labiau, kad antroje sezono pusėje Rakocevičius jau nebebuvo toks fantastiškai naudingas kaip reguliariajame sezone.

Keista, tačiau antrasis penketukas atrodo kur kas racionalesnis ir, galbūt, pajėgesnis (Ramūnas Šiškauskas, Theodoras Papaloukas, Vassilis Spanoulis, Erazemas Lorbekas ir Tiago Splitteris). Nors vėlgi, klausimų galima būtų pateikti ir dėl Spanoulio, ir dėl Lorbeko, o gal ir dėl Splitterio.

Kadangi simboliniai penketukai išrinkti ne tik iš finalo ketverto varžybose žaidžiančių komandų, kyla natūralus klausimas, kur yra šie žaidėjai: Madrido “Real” lyderis Felipe Reyesas, “Barcelona” centras Davidas Andersenas, svarbiausias “Olympiacos” žaidėjas Lynnas Greeras, pagrindinis “Montepaschi” puolėjas Kšyštofas Lavrinovičius, “Panathinaikos” bokštas Mike’as Batista ir galima būtų dar vardinti.

Toks jausmas, kad Eurolygos atstovai atsivertė šio sezono statistikos puslapį ir į penketukus įtraukė labiausiai patikusias pavardes.

Bukmekeriai savo favoritus jau išsirinko – finale jie mato Maskvos CSKA ir Atėnų “Panathinaikos” ekipas. Abi komandos, kuriose žaidžia lietuviai.

Tačiau akylai pasitikėti lažybų bendrovėmis nevertėtų. Iš tiesų nelabai tikiu, kad “Barcelona” klubas įveiks Ramūno Šiškausko CSKA ekipą, tuo tarpu Graikijos klubų akistatoje įvertinti favoritą yra ypatingai sunku.

Įdomu tai, kad abu lietuviai pretenduoja į naujus rekordus. Šiškauskas gali tapti pirmuoju Eurolygoje iškovojusiu trečiąjį čempionų titulą iš eilės su viena komanda. Tris Eurolygos čempiono trofėjus iš eilės turi tik vienas kitas žaidėjas, Lietuvos rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius.

O Šaras pretenduoja į trečią Eurolygos nugalėtojo medalį su trečia skirtinga komanda (ir iš viso ketvirtąjį Eurolygos čempiono titulą per savo karjerą).

Spaudoje galima rasti daugybę įvairiausių nuomonių, diskusijų, prognozių, analizių ir kitų naujienų, susijusių su Eurolygos finalo ketverto varžybom. Itin plačiai apie finalo ketverto turnyrą parašė ir oficiali Eurolygos internetinė svetainė, kur pateikiami ne tik istoriniai faktai, bet ir išsami kiekvienos ekipos analizė, žvaigždžių palyginimai bei įvardintas pergalės galimybės.

Todėl aš neanalizuosiu, nefilosofuosiu ir net neaprašinėsiu ekipų. Tiesiog keli žodžiai apie kiekvieną komandą ir mano prognozė (kuri gali būti labai netiksli).

Pirėjo “Olympiacos”. Nors pastaruoju metu ši ekipa Lietuvoje pagarsėjo kaip Arvydo Macijausko skriaudėja, man ji kelia malonias emocijas. Tai komanda, kurią atstatyti ėmėsi Jonas Kazlauskas, kuri norėjo suteikti šansą Renaldui Seibučiui ir pasiūlė didžiulius pinigus Macui. Dabar prie komandos vairo stovi Giannakis, kuris įvedė savo sistemą ir savo žaidimą. Ir komanda įgavo kitokį vaizdą. Pirmiausiai, šį sezoną Pirėjo ekipa laimėjo 25 reguliaraus sezono rungtynes iš 26 (pralaimėjo tik “Panathinaikos”) ir pagerino Graikijos lygos rekordą. Be to, komanda su savo pagrindiniais konkurentais šį sezoną sužaidė garbingai – reguliariajame sezone pasidalino po pergalę ir pralaimėjimą.

Atėnų “Panathinaikos”. Nors komandoje žaidžia Jasikevičius ir ją treniruoja visų gerbiamas Željko Obradovičius, ypatingo mano palaikymo komandai neskiriu. Gal dėl to, kad nemėgstu nuolatinio “Panathinaikos” pasikėlimo tiek kalbant apie konkurentus, tiek vertinant savo galimybes. Todėl finalo ketvertu metu sirgsiu už Šarą, bet prieš “Panathinaikos” ekipą.

“Barcelona”. Barselonos komanda šiame finalo ketverto turnyre nekelia jokių emocijų. Kaip jau minėjau, netikiu, jog ispanai įveiks CSKA klubą. Be to, po paskutinių tarptautinių čempionatų, nebemėgstu Ispanijos krepšininkų (matyt po Pekino olimpinių žaidynių pusfinalio, kuriame lietuviai smarkiai pralaimėjo ispanams ir Europos čempionato Ispanijoje, kur šeimininkai visais būdais norėjo laimėti bei buvo visą laiką super pasikėlę šiuo klausimu). Todėl Ispanijos komandai sėkmės nelinkėsiu ir prognozuosiu jai 4-ą vietą.

Maskvos CSKA. Mano akimis, realiausias kandidatas į čempionų vardą. Stabili ir patikima komanda, turinti 12 lygiaverčių krepšininkų. Jeigu nesužaidžia vienas, gali žaisti kitas. Be to, kiekvienas iš žaidėjų turi finalo ketverto varžybų patirties, todėl nesutriks net ir pačiu sudėtingiausiu metu. Nepamirškime ir vyriausiojo trenerio – Ettore Messina.

Mano prognozė tokia: 1. CSKA, 2. “Olympiacos”, 3. “Panathinaikos”, 4. “Barcelona”. Ar taip ir bus – netrukus sužinosime.