“Sporto žmonės” nr. 9
Visi suprantame, kad gyvename netobuloje šalyje, kur netobuli įstatymai, netobula valdžia. Savaime aišku, kad ir sporto sistema yra toli gražu ne tobula. Tačiau ką reikia padaryti, kad ją pakeistume? Kokių ginklų imtis, kad aukščiausieji atkreiptų į mus, paprastus mirtinguosius, dėmesį ir išklausytų. Ir ne tik paklausytų. Net jeigu mintys ar idėjos pasirodytų kvailos, nelogiškos ar nepriimtinos.
O ką turime dabar? Sportuojančių žmonių kasmet mažėja, vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų daugėja, sporto mokyklos ir komandos vegetuoja, trenerių ir sportininkų problemos domina tik juos pačius. Ir į visus mėginimus keisti sistemą nusispjaunama.
Tačiau reikėtų suprasti, kodėl visa tai vyksta. Jeigu sporto struktūrų vadovas priimtų „teisingus“ sprendimus, jų rezultatą pamatytume tik po dešimties metų. Labai tikėtina, kad tuo metu toje pačioje vadovo kėdėje sėdės jau kitas žmogus. „Tad kodėl jis turėtų prisiimti mano nuopelnus?“ – greičiausiai klausia problemų spręsti nenorintys valdininkai.
Ir negalima sakyti, kad niekas nesiūlo. Kitame „Sporto žmonių“ numeryje pateiksime mūsų nuomonę apie naują sporto strategijos projektą, kurį artimiausiu metu turėtų svarstyti Seimas. Trumpai tariant – tragikomedija.
Galiu papasakoti apie mūsų virtuvę. Kiekvieną dieną „Sporto žmonių“ redakcijoje suskamba telefonas – vieni žurnalą giria, kiti – peikia, treti – pasiūlo įdomią temą, ketvirti – išsako savo požiūrį vienu ar kitu sportiniu klausimu. Tačiau kiekvieno išklausom, pasimokom, pasisemiam patirties, pasinaudojam informacija.
O ką daryti, kad tokia pati sistema būtų ir su mūsų valdžia? Kaip pabelsti į tas duris, kad jos atsidarytų? Kaip elgtis, kad Lietuvos sportas pradėtų busti iš žiemos miego? Jeigu turite minčių, galite jomis pasidalinti.
Loading ...