R.Štelmahers: “Koviniuose filmuose dar nesifilmuoju”

Pagrindinis Vilniaus “Lietuvos ryto” komandos įžaidėjas 32 metų 190 cm ūgio Robertas Štelmaheris šį sezoną jau tris kartus buvo priverstas prašytis atostogų – krepšininką persekiojo kojos traumos.

Tačiau sezonui artėjant į pabaigą ir laukiant svarbiausiems metų mūšiams latvis jau prisijungė prie ekipos ir padėjo jai iškopti į kitą ULEB taurės turnyro etapą – pusfinalį.

Šį sezoną krepšininkas sužaidė po 11 ULEB taurės ir SEB BBL rungtynių. ULEB taurės dvikovose gynėjas per 22 minutes pelnydavo 8,3 taško ir atlikdavo 3,1 rezultatyvaus perdavimo, o SEB BBL čempionate – per 23 minutes surinkdavo 7,5 taško ir atlikdavo 3,9 rezultatyvaus perdavimo.

- Pastaroji savaitė buvo labai svarbi ir emocionali, tačiau pergalinga. Kas padėjo išlikti ramiems ir susikoncentravusiems?

- Kai iškovoji pergalę, atrodo, kad viskas yra gerai. Manau, kad atėjus naujam treneriui, tapome labiau motyvuoti, mobilesni ir labiau pasitikintys savimi. Pradėjome žaisti užtikrintai.

Po pirmųjų ULEB taurės turnyro ketvirtfinalio rungtynių Prancūzijoje supratome, kad pastatėme save į nedėkingą padėtį. Norėjome tęsti kovą dėl taurės, todėl buvome papildomai motyvuoti ir į aikštelę išėjome susikoncentravę.

Treniravomės ir ruošėmės abejoms rungtynėmis. Dvikovoje su “Žalgiriu” norėjome parodyti, kad esame stipresni. Nenorėčiau teigti, kad pergalę lėmė tik sėkmė. Tą dieną geriau nusiteikėme rungtynėms ir buvome stipresni.

Krepšinis – tai sportas, kuriame kartais žaidi geriau, kartais – prasčiau. Esame pajėgi komanda, dėl to mums pavyko susikaupti ir laimėti rungtynes.

Mano nuomone, abi pergalės buvo labai svarbios tiek klubui, tiek ir mums patiems, esame labai laimingi.

- Ar pirmą kartą matėte tokį chaosą aikštelėje, koks buvo Kaune?

- Negaliu sakyti, kad pirmą kartą. Tik skardines aikštelėje mačiau pirmą kartą, nes kitose šalyse jų neleidžia įsinešti. Manau, kad atsakomybę už įvykį turėtų prisiimti sporto halės administracija ir Baltijos krepšinio lyga.

Kitose arenose sirgaliai dažnai mėto monetas ar smulkius daiktus. Mano karjeroje buvo atvejų, kai išeidavome iš aikštelės, o aistroms nurimus grįždavome ir pabaigdavome dvikovą. Pirmą kartą rungtynės buvo nutrauktos. Nemanau, kad likusios kelios minutės būtų turėjusios lemiamos įtakos, tačiau keista nesužaisti rungtynių iki galo.

- Kaip manote, kas išprovokavo tokį fanų elgesį?

- Nemanau, kad reikia ieškoti provokatorių. Suprantama, kad “Žalgiris” nenorėjo pralaimėti savo aikštelėje. Sirgaliai neišlaikė įtampos rungtynių pabaigoje ir pratrūko. Viską įtakojo didžiulis noras laimėti. Mano nuomone, neteisus buvo Marko Popovičius, kuris į įvykius aikštelėje reagavo per daug karštai.

- O teisėjai nedarė klaidų?

- Nenorėčiau sutikti su nuomone, kad teisėjai klydo. Gal “Žalgiris” ir norėtų, kad arbitrai švilptų kitaip, tačiau noras ir realybė yra skirtingi dalykai. Dėl pralaimėjimo negalima kaltinti teisėjų.

- Dvikovoje su Tanoka Beardu parodėte kovinius sugebėjimus, gal prijaučiate kovų sportui?

- Aikštelėje tvyrojo labai didelės aistros ir emocijos. Manau, kad mano susidūrimas su Tanoka buvo eilinė žaidybinė situacija ir tiek. Visada kai “Žalgiris” žaidžia su “Lietuvos rytu”, vyksta principinė dvikova ne tik tarp sirgalių, bet ir tarp žaidėjų, prie reikėtų priprasti ir viską suprasti. Be to, koviniuose filmuose dar nesifilmuoju (juokiasi) ir Jackie Chanas nėra mėgstamiausias mano aktorius.

- Pergalė prieš “Žalgirį” tikriausiai padėjo ir ULEB taurės rungtynėse Vilniuje?

- Manau, kad padėjo. Pergalė prieš kauniečius suteikė mums didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Žinojome, kad prancūzų komanda nėra stipresnė “Žalgirį”, todėl laimėję dvikovą Kaune 15 taškų skirtumu, supratome, kad galime ne mažesne persvara įveikti ir varžovus ULEB taurės turnyre.

- Kas buvo svarbiausia rungtynėse su prancūzais?

- Svarbiausia buvo nepasiduoti spaudimui ir negalvoti apie 13 taškų deficitą. Mums ypatingai padėjo sirgaliai, kurių buvo labai daug ir jie kėlė milžinišką triukšmą. Visi šaukė “Lietuva, Lietuva” ir “Lietuvos rytas”, todėl negalėjome nuvilti savų fanų. “Siemens” arenoje tvyrojo šventinė atmosfera, kuri sugniuždė varžovus ir padėjo mums pasiekti kitą etapą.

- Džiaugėtės pergale panašiai kaip ir prieš kelis metus laimėję ULEB taurės varžybas?

- Jausmas buvo šiek tiek panašus. Be abejo, kai iškovoji pergalę finale, jausmas kitoks, bet šios rungtynės buvo labai sunkios ir svarbios. Strasbūre žengėme žingsnį atgal ir privalėjome laimėti Vilniuje. Emocijų dar pagausėjo, nes reikalingą pranašumą susikrovėme tik paskutinėmis rungtynių akimirkomis. Tai buvo fantastiška pergalė.

- Jau po mažiau nei savaitės prasideda kitas ULEB etapas. Ar jau pradėjote apie jį mąstyti?

- Trečiadienį turėjome nesudėtingą treniruotę, o savaitgalį žaisime LKL ir BBL dvikovas. Mes žinome, kas mūsų priešininkai ir jau pradedame mąstyti apie juos, tačiau kol kas ruošiamės ateinančioms kovoti.

Labai džiaugėmės pergale ketvirtfinalyje ir norėjome bent kelias dienas pasidžiaugti. Jokių ypatingų minčių dėl mūsų priešininkų nebuvo. Žinome, jog tai jauna ir labai stipri ekipa. Silpnų priešininkų ULEB taurės turnyro atkrintamosiose varžybose nebeliko, todėl mūsų laukia rimtas mūšis. Žinome, kad serbai užėmė pirmąją vietą savo grupėje ir pakliuvo į pusfinalį ne atsitiktinai. Norėdami patekti į finalą turėsime gerokai paplušėti.

- Po dar kelių savaičių laukia dvikova su “Žalgiriu”. Kokio sutikimo laukiate Kauno halėje?

- Kaip minėjau, kiekvienos rungtynės tarp “Žalgirio” ir “Lietuvos ryto” yra intriguojančios bei svarbios. Tai yra lietuviški principai. Sunku įsivaizduoti ramias ir neįdomias rungtynes. Man Lietuvos grandų dvikova primena aukščiausio lygio rungtynes Ispanijoje, kai Madrido “Real” klubas žaidžia su Barselonos “Winterthur FCB” komanda. Prieš rungtynes su kauniečiais, niekam nereikia jokių papildomų nuteikinėjimų ar motyvacijos, visi trokšta tik vieno – pergalės.

- Sezonas artėja į pabaigą. Ar galima sakyti, kad “Lietuvos rytas” jau pasiekė geriausią sportinę formą?

- Manau, kad dar ne. Esu tikras, jog galime žaisti geriau. Kaip ir kiekviena komanda, nesame idealūs, turime trūkumų. Tačiau dar yra pakankamai laiko, kad juos ištaisytume. Stengsimės ir daug dirbsime, kad būtume kuo pajėgesni.

- “Lietuvos ryte” dirba jau trečiasis treneris šį sezoną. Kokių naujų dalykų jis įnešė?

- Alexandras Trifunovičius suteikė daugiau laisvės, nesuvaržė kiekvieno krepšininko. Mes dar bandome šiokias tokias naujoves, tačiau viskas yra gerai. Gal keisti trenerį sezono viduryje nėra labai gerai, bet jei to reikia, sprendimą pateisinu. Mano darbas žaisti krepšinį, o ne spręsti ką reikėtų daryti. Klubas puikiai žino, ką daro.

- Jums asmeniškai sezonas buvo banguotas ir su traumomis, ar jau pilnai pasveikote?

- Viską išsigydžiau ir viskas yra gerai. Be abejo, dar reikėtų šiek tiek laiko, kad pilnai sugrįžčiau į ritmą. Noriu padėkoti klubui, kuris labai profesionaliai atsižvelgė į mano traumas ir viską suprato, leido pasveikti iki galo. Manau, kad “Lietuvos rytas” yra vienas profesionaliausių klubų Europoje.

Manau, kad dar esu geros sportinės formos. Kartais būna, kad 35 metų krepšininkas žaidžia geriau nei jo varžovas, kuriam 24. Labai daug kas priklauso nuo komandos ir trenerio.

Su “Lietuvos rytu” turiu dar dviejų metų kontraktą. Kol kas esu ramus ir nemąstau apie tolimą ateitį. Kai sutartis baigsis, matysime, kokia bus situacija, kokia sveikata ir kokie pasiūlymai. Dar daug kas gali pasikeisti, bet dar nesiruošiu baigti karjeros (šypsosi).