Arijaus ŽAKO BLOGas

Gintaras Einikis – vienas žinomiausių Lietuvos vidurio puolėjų, kadaise ginusių Kauno „Žalgirio“, Maskvos CSKA ir kitų komandų garbę. Šis sezonas krepšininkui prasidėjo Ispanijoje, Malagos „Unicaja“ klube. Vėliau žaidėjas grįžo į Lietuvą ir priėmė pasiūlymą žaisti LKL vicečempionų Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube.

Krepšininkas džiaugiasi naujuoju klubu ir mano, kad šį sezoną Vilniaus komanda gali pasiekti iš ties daug: „Man nėra keliami ypatingi uždaviniai, kad įmesčiau daug taškų ar dar kažką padaryčiau. Treneris pasakė, kad prisidėčiau tiek, kiek galiu.“

Praėjusią savaitę vilniečiai žaidė su Kauno „Žalgirio“ krepšininkais. „Sporto“ žurnalistas susitiko su G.Einikiu rungtynių išvakarėse, po treniruotės.

Ispanijoje gavo traumą

- Kaip išvykote į Ispaniją?

- Pasibaigė kontraktas Lenkijoje ir pradėjau ieškoti naujo klubo. Nenorėjau važiuoti bet kur. Buvo pasiūlymų iš kitų komandų, iš Graikijos ekipų, tačiau dėl to, kad jau esu rungtyniavęs ten, nepasitikiu graikais. Žinau, kas ten vyksta. Ispanijoje yra viena stipriausių pasaulio krepšinio lygų, iš kurios galima be didesnių problemų išvykti rungtyniauti bet kur.

- Ar susilaukėte ten didelio dėmesio?

- Ypatingo dėmesio nepastebėjau, tačiau jo nebuvo per mažai. Aerouoste, kai atskridau, buvo susirinkę daug žurnalistų, fotografų, seniai jau taip yra bebuvę…

- Ar likote patenkintas žaidimu Malagos „Unicaja“ gretose?

- Pirmą mėnesį viskas buvo labai gerai. Antrą mėnesį susitraumavau ranką, o tai trukdė treniruotis ir žaisti. Trys savaites kiekvieną dieną turėjau gerti vaistus nuo skausmo, nes priešingu atveju negalėdavau pakelti rankos. Ar mane versdavo žaisti? Man davė vieną laisvą dieną, kad pailsėčiau, bet išsigydyti rankos per tą laisvadienį nespėjau.

Kai grįžau į Lietuvą, dvi savaites kiekvieną dieną gydytojai leido į ranką vaistus. Nors jie sako, kad traumą jau išsigydžiau, skausmus jaučiu iki šiol. Sakė, kad skausmai turėtų išnykti po kelių savaičių.

- Ar patiko Ispanijoje?

- Labai. Maistas geras (šypteli), žmonės geri.

Svarbiausia buvo išsigyti skaudančią ranką

- Ar atvykęs į Lietuvą žinojote, jog žaisite „Lietuvos ryte“?

- Nežinojau. Jonas Vainauskas paskambino, pasiūlė ir davė laiko pagalvoti. Tuo metu apie žaidimą negalvojau, nes labai norėjau išsigydyti traumą. Atsitiko taip, kad vos grįžęs namo per Kalėdas pradėjau gydytis ir gydžiausi iki pat sutarties pasirašymo (sausio 5 dieną „Lietuvos rytas“ pasirašė sutartis su G.Einikiu bei puolėju Tyrone Nesby,- aut.past.).

- Vilniaus komandos sirgaliai Jūs pasitinka ypatingom ovacijom, ar kreipiate į tai dėmesį?

- Kai žaidžiu nieko negirdžiu aplinkui. Nemanau, kad būtent mane sirgaliai pasitinka kitaip nei kitus, o gal tiesiog nepastebiu to.

- Kaip vertinate savo prisidėjimą prie komandos rezultatų?

- Nieku ypatingu dar neprisidėjau, tačiau norėčiau kuo daugiau prisidėti prie gerų ekipos rezultatų.

- Ką galvojate apie patekimą į ULEB taurės atkrintamąsias varžybas?

- Svarbiau yra gerai sužaisti atkrintamosiose varžybose, juk čia prasidės rimtesnė kova. Pagal ištrauktus burtus, pirmame etape turėsime susirungti su graikais, o su jais žaisti bus labai sunku. Be to, dažniausiai teisėjai būna Graikijos komandų pusėje.

Mūsų padėtį apsunkina Fredericko House trauma. Jis buvo komandos lyderis, o dabar reikės, kad komandoje atsirastų naujas žaidėjas, kuris imsis lyderio vaidmens.

- Kaip sutariate su komandos draugais?

- Viskas yra gerai. Su visais žaidėjais sutariu gerai. Treniruojamės ir stengiamės pasiekti kuo geresnių rezultatų. Po treniruočių nebendrauju su komandos žaidėjais, nes tam nelieka laiko, laisvalaikio beveik neturime.

Ar labai jaučiame vidurio puolėjų konkurenciją? Be abejo jaučiame, juk keturi krepšininkai pretenduoja į vieną vietą. Man yra sunku, dėl to, kad kiti vidurio puolėjai yra jauni, galingi, šoklūs, tačiau džiaugiuosi, kad yra konkurencija, kuo daugiau vidurio puolėjų, tuo geriau.

Kaip sutariu su treneriu? Mūsų santykiai normalūs, nesu konfliktinis žmogus, dėl to neturiu problemų.

- Ar neliko sentimentų „Žalgiriui“?

- Prisiminimų yra daug, bet dabar atstovauju kitai komandai. Esu ne kartą žaidęs prieš kauniečiais būdamas kitos ekipos gretose, todėl žaidžianti sostinės klube kovoti prieš „Žalgirį“ nebus naujiena, tiesiog labai sunkios ir svarbios rungtynės.

- Spaudoje buvo kalbama, kad G.Einikis turi psichologinių problemų, spauda klydo?

- Žiūrint ką reiškia tos psichologinės problemos. Man nėra keliami ypatingi uždaviniai, kad įmesčiau daug taškų ar dar kažką padaryčiau. Treneris pasakė, kad prisidėčiau tiek, kiek galiu.

Anksčiau būdavo piktesnis

- Kur esate apsistojęs?

- Šiuo metu gyvenu Vilniuje, nes atstovauju šio miesto komandai, treniruojuos, kitaip sakant, praleidžiu didžiąją dalį laiko.

Kai būna laisvo laiko, važiuoju į Klaipėdą, Kauną, nes tas vietas vadinu tikrąja gyvenviete. Pirmiausia tai yra Klaipėda, nes ten turiu namą. Taip pat būnu Kaune, kur taip pat turiu gyvenamo ploto. Turiu kur gyvent (šypsosi).

- Žaidžiant būnate ramus. Ar esate gavęs techninių pražangų?

- Aišku, kad esu. Anksčiau aikštelėje būdavau piktesnis. Dabar jau nebeužtenka sveikatos kovoti su teisėjais ar kitais žaidėjais. Išeidamas į aikštelę susikoncentruoji tie tuo, kad kuo geriau sužaisti rungtynes. Nebėra jėgų ir noro ginčytis.

- Kokioje šalyje labiausiai patiko žaisti?

- Patiko Rusijoje, kai žaidžiau Maskvos CSKA ekipoje (1999-2001 metais). Taip pat geri atsiminimai liko iš Graikijos, ten nebuvo gera komanda, bet labai patiko gyventi, buvo sudarytos labai geros sąlygos.

Jeigu vertinti pagal tai kur geriausiai sekėsi žaisti, manau, kad tai buvo Saratovo „Avtodor“ klubas, kuriame praleidau keturis sezonus (1995-1999 metai). Dar galėčiau išskirti Sidnėjaus olimpiadą (2000 metai).

- Neseniai buvo iškeltas į viešumą klausimas dėl „Žalgirio“ finansinių įsiskolinimų. Ar viskas susitvarkė?

- Taip, visos problemos išsisprendė. Viskas baigėsi ne visai taip, kaip tikėjausi, tačiau nesklandumų neliko.

- Ar negalvojote apie karjeros pabaigą?

- Prieš šį sezoną dar negalvojau, norėjosi pažaisti. Dabar po truputį pradedu mąstyti, kad šis sezonas gali būti paskutinis mano karjeroje, tačiau pirmiausiai reikia jį pabaigti, o ne galvoti apie karjeros pabaigą. Žinote, vinį jau įkaliau, o ar po šio sezono dar žaisiu, matysim pagal susidariusią situaciją.

„Vieną kartą suklydęs niekada neištaisysi tos klaidos“

- Važinėjate džipu, kurio numeris – 14, ką Jums reiškia šis skaičius?

- Tai mano numeris, kuriuo pažymėtais marškinėliais žaidžiau. Visas gyvenimas susijęs su šiuo skaičiumi. Galima sakyti, kad tai yra mano sėkmės numeris. Gal būt jeigu žaisčiau kitu numeriu, mano karjera būtų susiklosčiusi kitaip. Esu patenkintas tuo, ką esu pasiekęs.

- Ar turite hobį?

- Tokio kaip hobio gal ir neturiu. Laisvalaikiu mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus.

Ar turiu svajonę? Taip, tikriausiai nėra žmonių, kurie neturi svajonių. Nenorėčiau jos atskleisti, nes tai jau asmeniniai dalykai. Gal po trijų – keturių metų, jeigu manęs kas nors paklaus, galėsiu pasakyti ar ji išsipildė. Galiu pasakyti tik tiek, kad kai baigsiu krepšininko karjerą bandysiu įgyvendinti savo svajonę.

- Buvo kalbama, kad G.Einikis turi problemų su alkoholiu, ar tai tiesa?

- Gyvenime yra taip, kad vieną kartą suklydęs niekada neištaisysi tos klaidos. Visą gyvenimą paskui tave seka tas dalykas, kad ir ką bandytum daryti.

Negaliu sakyti, kad turiu problemų su alkoholiu, tačiau vasarą, kai man būna atostogos, būnu su draugais, išgeriu, juk kiekvienas iš mūsų daro tą patį. Savaitgaliais kartais su draugais praleidžiu klubuose, man patinka linksmintis. Manau, kad tai yra normalu, tuo labiau, kad tai darau ne darbo metu, o per atostogas, tada, kai turiu pailsėti ir atsipalaiduoti po sunkaus sezono.

Sezono metu niekada negeriu, tam paprasčiausiai neužtektų sveikatos. Gali išgerti vyno taurę, tačiau nieko rimčiau.