J.Mačiulis: “Tikiuosi tapsime čempionais”
Jonas Mačiulis metais jaunesnis – jam dvidešimt. Praėjusį sezoną jis žaidė Kėdainių „Nevėžio“ gretose ir LKL varžybose vidutiniškai pelnydavo 13,6 taško, atkovodavo 5,8 ir perimdavo 1,5 kamuolio ir atlikdavo rezultatyvų perdavimą. Žinant, jog tai pirmasis krepšininko sezonas aukščiausioje Lietuvos krepšinio lygoje, rezultatai kalba patys už save.
Negalima pamiršti ir dviejų krepšininko pasirodymų atstovaujant Lietuvą. Rusijoje vykusio Europos jaunimo iki 20 metų čempionate jaunuolis buvo vienas komandos lyderių, pelnydamas 14,6 taško, atkovodamas 6,1 ir perimdamas 2,5 kamuolio bei atlikdamas rezultatyvų perdavimą. Pasaulio iki 21 metų čempionate krepšininkas taip pat buvo vienas naudingiausių žaidėjų. „Į Europos čempionatą važiavome parsivežti aukso medalių. Nedaug trūko iki pirmos vietos, nes tik finalo rungtynės buvo nesėkmingos. Mano žaidimas iki finalo varžybų buvo neblogas, žaidžiau ne savo, sunkiojo krašto puolėjo, pozicijoje, bet trenerio taktika pasiteisino, juk rezultatas neblogas,“ – pradėjo pokalbį J.Mačiulis prisimindamas Europos čempionatą.
J.Mačiulis tai ne tik komandos narys, tai komandos siela. Krepšininkas būdamas aikštelėje atiduoda visas savo jėgas kovodamas dėl kamuolių, stumdydamas priešininkus ar skubėdamas į puolimą. Dėl pasiaukojančio žaidimo būdo J.Mačiulį neabejotinai pamils krepšinio sirgaliai, o krepšinio specialistai negailės pagyrų.
Jau pirmose Baltijos krepšinio lygos varžybose debiutavęs Kauno komandos gretose, J.Mačiulis per 17 minučių surinko 11 taškų, atkovojo 5 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir išprovokavo 4 varžovų pražangas. Po rungtynių žaidėjas sutiko pakalbėti su „Sporto“ žurnalistu.
- Profesionalioje lygoje pradėjai žaisti praėjusį sezoną. Kokie įspūdžiai?
- Jau pernai gavau pasiūlymą žaisti „Žalgiryje“, tačiau nežinia kiek laiko praleisčiau aikštelėje, todėl pasitarėme ir nusprendžiau vykti į žemesnio lygio komandą, kur gal ir nebūčiau lyderiu, tačiau rungtyniaučiau daug laiko, nesėdėčiau ant atsarginių žaidėjų suolelio. Išvažiavau į Kėdainius, parodžiau koks esu žaidėjas, treneris išreiškė pasitikėjimą manimi ir leisdavo daug laiko rungtyniauti.
Prieš praėjusį sezoną šiek tiek nerimavau, nes galvojau, jog sunkiau seksis pritapti naujoje komandoje. Sunkiomis pavadinčiau rungtynes prieš „Žalgirį“ ir „Lietuvos rytą“, tačiau kitos ekipos nėra tokie stiprūs priešininkai, kurių negalima būtų nugalėti. Likusių klubų pajėgumas buvo labai panašus. Praėjusiame sezone sužaidžiau ir geresnių, ir blogesnių rungtynių, tačiau žinant, kad tai pirmasis sezonas Lietuvos krepšinio lygoje, po kelių metų rungtyniavimo žemesnėje, A lygoje, sezoną vertinu gerai.
- Nori žaisti „Žalgiryje“, bet ar nebijai tapti vienu iš amžinai jaunų ir perspektyvių?
- Pernai, pasirinkęs Kėdainių „Nevėžį“ norėjau kuo daugiau laiko praleisti aikštelėje. Dėl to, kad būčiau daugiau sėdėjęs ant suoliuko nei žaidęs turėjau atsisakyti žaisti „Žalgiryje“. Šiemet tikiu, kad galėsiu padėti Lietuvos čempionų klubui. Gal Eurolygoje bus kiek sunkiau, tačiau LKL ir BBL lygose, manau, kad galėsiu svariai prisidėti prie sėkmingo komandos žaidimo.
- Kaip jautiesi komandoje?
- Normaliai. Vieną dieną rungtynes pradedi startiniame penketuke ir rungtyniauji 30 minučių, kaip kartą buvo Vokietijos turnyre. Kitą sykį aikštelėje praleidžiu vos tris minutes. Priklauso nuo to, kaip tą dieną sekasi. Iki šiol viskas buvo neblogai, tad tikiuosi, kad LKL pirmenybėse žaisiu vis daugiau.
Mano pozicijos žaidėjai yra Reggie Freemanas ir Simonas Serapinas. Negalėčiau jų vadinti konkurentais, nes esame komandos draugai ir turime vieną bendrą tikslą – laimėti. Treneriai bando įvairius variantus, žino, kuris krepšininkas tinka skirtingoms žaidimo strategijoms, stebi, kuriam iš mūsų geriau sekasi treniruočių metu. Freemanas yra dešimčia metų vyresnis, todėl vertinu jo patirtį. Nors ir galiu kartais greičiau pabėgti, aukščiau pašokti, vis tiek daug ką lemia mąstymas aikštelėje. Labiau patyręs yra ir Lietuvos rinktinės patirties įgijęs Simonas Serapinas.
- Kokia tavo nuomonė apie komandos sudėtį?
- Manau, kad ekipa pajėgi. Tikiuosi, kad tapsime Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionais, nors dar nei karto nemačiau žaidžiančio „Lietuvos ryto“. Tikrai esam pajėgus kovoti ir Eurolygoje. Gal ir yra pasilpnėjusi viena pozicija, bet jei mes, jauni krepšininkai, darysime pažangą ir stengsimės iš visų jėgų, sugebėsime pakeisti išėjusius žaidėjus. Netikiu, kad komanda atrodys žymiai susilpnėjusi.
- Vis netyla kalbos apie dar vieną komandos naujoką. Kaip manai, ar jo reikia?
- Žiūrint koks tas žaidėjas. Gal ir trūksta užtikrinto metiko. Dažnai būna, kad skirtingą dieną gerai pataiko skirtingi žaidėjai, tačiau tokio, kuris galėtų pataikyti bet kada nėra.
- Kaip sekėsi turnyre Vokietijoje?
- Komanda atrodė gerai. Finalo rungtynėse labai sekėsi Berlyno „Alba“ ekipai, kuri puikiai pataikė. Jau rungtynių pradžioje leidome priešininkams įgyti dešimties taškų pranašumą, kurio nepavyko sumažinti. Varžybos buvo labai atkaklios ir rezultatas ne visada parodo, kokia kova vyko aikštelėje.
Gal ir teisingai pastebėjai, kad komandai trūksta metiko. Visose sužaistose rungtynėse „Žalgirio“ tritaškių pataikymo procentas nebuvo aukštas. Dažniausiai vienam iš žaidėjų sekdavosi pataikyti iš toli, o kitiems – ne.
Tą dieną Vokietijos komanda buvo stipresnė už mus, tačiau jei susitiktume dar sykį, tikiu, jog laimėtume susitikimą. Tai nėra labai stipri komanda, tiesiog mums dar trūksta praktikos.
- Kokia komandoje atmosfera?
- Tikrai gera. Beveik visi jauni krepšininkai esame nuo seniai pažįstami – žaidėme dublerių komandoje. Geri santykiai ne tik su vyresniais komandos žaidėjais, bet ir su legionieriais. Kapitonu tapęs Tanoka Beardas labai stengiasi padėti jaunimui, Freemanas nuolat pataria kaip geriau užbėgti, kaip sėkmingiau atlikti derinuką. Nėra jokių barnių ar pykčių, visi puikiai sutaria.
NBA netraukia
- Tikriausiai „Nevėžis“ siūlė likti dar vienam sezonui?
- Komandos vadovai buvo patenkinti mano žaidimu ir norėjo, kad likčiau Kėdainiuose. Tačiau jiems nepavyko manęs išlaikyti, pats norėjau ginti Kauno klubo garbę. Nesulaukiau kitų Lietuvos komandų pasiūlymų, o be to, juk su žalgiriečiais turiu sutartį nuo aštuoniolikos metų. Esu žaidęs ir „Žalgirio“ dublerių komandoje. Sunku būtų įsivaizduoti save žaidžiantį kitame klube.
- Martynas Andriuškevičius būdamas Lietuvoje nenorėjo vykti į JAV, tačiau išvyko. Ar pats nenorėtum išbandyti jėgų NCAA ar NBA lygose?
- Nežinia kaip pasisuks mano karjera, bet kol kas manęs netraukia NBA. Pavadinčiau tai begalvių žaidimu: bėga, meta. Ten vyrauja žaidimas vienas prieš vieną, nepriskirčiau savęs prie stiprių tokio stiliaus žaidėjų. Neturiu plataus apgaulingų judesių asortimento, todėl labiau palaikau komandinio žaidimo idėją. Iš tiesų daug maloniau žaisti komandinį krepšinį Europoje, nei bandyti apžaisti juodaodžius Amerikoje.
- Negi nebuvai gavęs pasiūlymų mokytis ir žaisti krepšinį JAV universitete?
- Anksčiau pats buvau užsidegęs mintimi vykti žaisti krepšinio ir mokytis JAV. Tuo metu dar treniravausi Sabonio krepšinio mokykloje. Tokį norą gal įtakojo tai, kad keliems draugams pasisekė sėkmingai išvykti. Tačiau praėjus kiek laiko, pradėjau žaisti „Žalgirio“ dublerių komandoje, kurioje sekėsi vis geriau, todėl ir apie išvykimą į kitą šalį net negalvojau.
- O jei gautum pasiūlymą iš NBA komandos arba paprašytų atvykti į kokią vasaros stovyklą?
- Nuvažiuoti ir pabandyti galima, juk niekas už tai per galvą neduos. Dar nejaučiu, kad ta lyga būtų man. Andriuškevičius – kitas variantas, gal jis galvojo, kad yra pribrendęs stipriausiai pasaulio lygai, tačiau aš – dar ne.
Tikisi pasirodyti kuo geriau
- Ar jauti, kad tavo populiarumas auga?
- Truputėlį jaučiu. Tačiau gatvėje neatkreipiu praeivių dėmesio, nebent eičiau su kokiu „Žalgirio“ žaidėju, tuomet kartais pastebi.
- Krepšinio specialistų nuomone, galėsi tapti žaidėju, kuris šį sezoną taps staigmena tiek priešininkams, tiek sirgaliams.
- Negaliu pasakyti, kaip atsitiks. Be abejo, norėčiau iššauti ir stengsiuos tai padaryti. Prisimename, kad prieš kelis metus Jankūnas taip pat nebuvo žinomas, tačiau dabar – stabilus ir patikimas „Žalgirio“ žaidėjas.
Atsiliepimai ir prognozės daro įtaką žaidimui. Ypatingai blogos šnekos. Jei trys milijonai ekspertų žino, kad kažką dariau blogai, tai nelabai kreipiu dėmesį, tačiau jei išgirstu nemalonių pastabų iš trenerių, stengiuosi mokytis iš klaidų.
Ar esu girdėjęs kažką blogo apie save? Oi, dažnai. Tarkim Eurobasket.lt komentarai. Paskaitai, ką žmonės apie tave galvoja, tai rašo, kad asilas, nemoka žaisti krepšinio, kas iš jo bus ir panašiai. Kitos rungtynės pasiseka geriau ir tie patys žmonės staiga pakeičia nuomonę. Svariausia įsiklausyti į trenerių pastabas ir stengtis koreguoti silpnąsias vietas. Ypatingai svarbus pirmųjų trenerių žodžiai, nes jie tave augino, mokino ir pažįsta daug geriau nei dabartiniai.
Kokios pastabos? Labiausiai trūksta apgaulingų judesių, esu pakankamai stambaus sudėjimo, todėl turėčiau tobulinti judesių koordinaciją, nes žaidžiant žemesniame lygyje pavyksta apgauti priešininką, o kuo aukštesnis lygis, tuo gynėjai pajėgesni, sumanesni.
- Kaip ruošiesi sezonui, ar daug apie jį mąstai?
- Šią vasarą dalyvavau dviejuose rinktinėse, po to turėjau savaitę atostogų ir pradėjau treniruotis su „Žalgiriu“. Nesiruošiu naujam sezonui kažkaip ypatingai. Nemąstau apie tai, kad bus kažkoks ypatingas sezonas. Kuo daugiau galvoji, tuo blogiau bus, reikia išeiti į aikštelę kaip į paprastas rungtynes, nesvarbu ar tai Eurolyga, ar LKL. Vaikystėje būdavo, kad apie varžybas pradedi mąstyti iš vakaro ir galiausiai jos susiklosto nesėkmingai. Aišku, reikia pailsėti, negalima linksmintis. Be abejo, pagalvoji su kokiais priešininkai teks susidurti, kokia taktiką naudoti, tačiau nėra taip, kad apgalvoju kiekvieną judesį.
- O ar užtenka laiko mokslui?
- Užtenka (atsidūsta, – aut.past.). Esu antrakursis, pagal galimybes dalyvauju paskaitose, išsilaikau egzaminus.
Praėjusiais metais negalėjau atstovauti savo universiteto studentų lygoje dėl profesionaliuose klubuose žaidžiančių krepšininkų limito. Šiais metais žadu padėti savo komandai. Negalėjau dalyvauti atidarymo rungtynėse, nes nespėjome atskristi į Lietuvą.
- Ar manai, kad studentų lyga sustiprėjo?
- Sprendžiant iš kalbų, kad studentų lygoje žada žaisti stipriausi žaidėjai iš „Šiaulių“, „Žalgirio“, kitų komandų, tai pirmenybių meistriškumo lygis turėtų pakilti. Anksčiau universitetai galėdavo registruoti tik du profesionalius krepšininkus, o dabar limito neliko.
Norėtų tobulinti metimą
- Koks krepšinio elementas yra labiausiai prie širdies?
- Labiausiai patinka kovoti. Mėgstu stumdytis po krepšiu, bandyti atkovoti kamuolį, apžaidinėti priešininką nugara. Jei varžovas aukštesnis, patinka jį apžaisti ties tritaškio linija.
- Kaip manai, ką labiausiai reikėtų tobulinti?
- Metimą. Kad būtų stabilesnis, kad pataikyčiau kuo daugiau metimų. Kai būna laiko pasilieku po treniruočių ir tobulinu.
- Nesi labai aukštas krepšininkas, tačiau moki ir atkovoti kamuolį, ir pataikyti. Kaip tai pavyksta?
- Neturiu nei paslapties, nei uoslės. Jei tavo oponentas yra aukštesnis, tai dar nereiškia, kad jis stipresnis. Kartais priešininką reikia šiek tiek pastumti, patraukti į šoną. Norint gerai žaisti reikia mokėti ir tokius dalykus. Reikia išmokti pastumti taip ir tada, kad negautum pražangos. Žaidžiant prieš silpnesnius priešininkus pavyksta atkovoti kamuolį tik dėl to, jog esu stipresnis, o aukštesniame lygyje tenka griebtis gudrybių.
Loading ...