Kauno arena: Nemuno saloje ar prie magistralės?

Jau senokai Kauno miesto savivaldybė žada pradėti statyti naują pramogų ir sporto areną, Kauno „Žalgirio“ vadovai vis ragina skubėti, nes kuo ilgiau tęsis kalbos, tuo vėliau prasidės statybos darbai,  o tokiu būdu pagrindinei miesto ekipai didėja tikimybė prarasti vietą Eurolygoje.

Tuo tarpu vyriausybė ne tik niekur neskuba, bet ir lėtina kauniečių darbą, o žmonės vis laukia, laukia ir tikisi, kad pagaliau jiems bus paaiškinta, kada, kur ir už kiek Kaune atsiras nauji pramogų ir sporto rūmai. Tuo ir bandėme pasidomėti.

Pradėkime nuo to, kad Kaune statyti areną norėtų trys „grupuotės“: miesto remiamas Nemuno salos projektas, kurį remia Kauno meras Arvydas Garbaravičius, Savivaldybės administracijos direktorius Giedriaus Buinevičiaus bei „Žalgirio“ vadovai. Antrasis žaidėjas – “Baltic Shopping Centers” įmonė, kuri nori areną statyti šalia Vilniaus-Klaipėdos greitkelio, Islandijos plente, prie pradėto statyti prekybos centro “Mega”. Trečiasis pretendentas – mistiškai pasiskelbusi ir vėl pradingusi bendrovė „KTC&BN“, kuri žadėjo pastatyti 20 tūkstančių vietų, 400 mln. Lt. Vertės areną.

Viskas nuo pradžių

Pagal oficialų Kauno miesto pramogų ir sporto rūmų projektą, naujasis statinys turėtų iškilti Nemuno saloje, Karaliaus Mindaugo prospekte 50. Arena yra pristatoma kaip daugiafunkcinis pramogų ir sporto statinys, kuriame vyks koncertai, reviu, šokių konkursai, ledo ritulio, krepšinio, bokso, salės futbolo ir kitų sporto šakų varžybos, parodos ir mugės, kongresai ir  šventiniai minėjimai.

Pamažu Kauno pramogų ir sporto rūmų projektas įgavo pagreitį, o kovo 7 dieną Vyriausybė Kauno miesto savivaldybei perdavė Nemuno salos teritoriją. Po to laikinosios sostinės politikai pritarė, kad Nemuno saloje vyksianti statyba būtų finansuojama koncesijos būdu. Balandžio pabaigoje buvo žadėta skelbti konkursą.

Buvo realu, kad netrukus pradės Nemuno saloje įsikursiančio sporto rūmų komplekso statybos, kuriam miesto valdžia jau paskyrė 25 mln. Lt. Planuota bendras projekto biudžetas – apie 150 mln. Lt. Rūmų statyba kainuotų 75 mln., dar tiek pat – infrastruktūros darbai.

Reklaminė agitacija tuo nesibaigė, Kanuose vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Nemuno salos projektas sudomino Prancūzijos ir Vokietijos investuotojus. Jie žadėjo dalyvauti tarptautiniame koncesijos konkurse.

Žadamos statyti Kauno arenos populiarumas augo, tai galima pastebėti iš televizijos laidų, laikraščių publikacijų, žmonių diskusijų. Kovo pabaigoje, prieš Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdį, viešą pareiškimą remiantį Nemuno salos projektą išplatino Kauno „Žalgirio“ prezidentas Arvydas Sabonis. Vėliau projektą parėmė ir didžiųjų partijų Kauno skyrių lyderiai. Keista, tačiau Lietuvos moterų krepšinio lygos prezidento Viktoro Uspaskicho vadovaujama „Darbo partija“ viešai neparėmė nė vieno kandidato. Beje, areną šalia pramogų centro „Mega“ parėmė Lietuvos krepšinio federacija, vadovaujama Vlado Garasto.

Šiuo metu arenos klausimas sustojo, nes laukiama vyriausybės sudarytos komisijos išvadų. Jos nuspręs kuriam projektui skirti nacionalinės svarbos objekto statusą. Komisijai vadovauja ministras pirmininko įpareigotas Algirdas Vapšys. Komisijos pirmininku tapęs A.Brazausko patarėjas sakė, kad abi arenos turi vienodas galimybes gauti nacionalinio objekto statusą, tačiau nesusilaikė nuo šališkumo ir komentuodamas Nemuno salos projektą teigė, kad jis yra „didžiulė klaida“. Keista, kad komisijoje nėra nė vieno „Žalgirio“ atstovo. A.Vapšys į tai atsakė, kad buvo siūlyta į komisiją įtraukti Arvydą Sabonį, tačiau komisijos pirmininkas teigė, jog legendinį Lietuvos krepšininką kvies kaip ekspertą, nes „arena statoma ne vien „Žalgiriui“, bet visam miestui“.

Prisimenant „Žalgirį“, negalima pamiršti klubo ir V.Garasti pareiškimų. Legendinis treneris išplatino pranešimą, kad A.Sabonio “Žalgirio” krepšinio centro skleidžiama informacija apie išmetimą iš Eurolygos yra neteisinga. Atsakydamas A.Sabonio „Žalgirio“ krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas sakė, kad turi visus reikalingus dokumentus įrodančius jo teisybę, be to, pats Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu per generalinę asamblėją Kaune teigė, kad nuo 2006-2007 metų sezono kauniečiai privalės turėti didesnę, bent 8 tūkst. žiūrovų talpinančią areną.

Situacija nėra patenkintas ir Arvydas Sabonis, kurio nuomone Kaunui užtektų ir vienų sporto rūmu: “Tegu stato nors ir penkerius rūmus, mums reikia tik vienerių.”

„Baltic Shopping Centers” pasiūlytas sporto kompleksas talpintų apie 10 tūkst. žiūrovų. Šį projektą pasiūlę asmenys skelbia, kad didžioji statyboms reikalingų lėšų dalis būtų gaunama iš privačių šaltinių. Ketinamų statyti sporto rūmų vertė 60-80 mln. Lt, tuo tarpu Nemuno salos projektas – dvigubai brangesnis.

Pasisakyti už arba prieš areną – madinga

Iki šiol netyla kalbos apie Kauno areną. Tikriausiai tokiu būdu bandoma palenkti vyriausybės sudarytą komisiją savo pusėn.

Neseniai Nemuno areną nusprendė palaikyti verslininkai, kurių planuose numatyti įgyvendinti savus projektus Kauno centre. Jie norėjo, kad miesto arena atsirastų pačiame miesto centre, o tai pagyvintų Kauno „širdį“.

Neseniai prie Kauno savivaldybės buvo surengtas maždaug šimto žmonių protesto akcija, kuria bandyta pasmerkti miesto vadovus, kurie pačiame centre nori statyti „Akropolį“ bei pramogų ir sporto rūmus. Lietuvos žaliųjų judėjimas taip pat pasisakė prieš Nemuno salos projektą. Teigiama, kad protesto dalyviai nusiuntė oficialų raštą Vyriauybei.

Į tai atsakydama Kauno savivaldybė išplatino oficialų pranešimą, kuriuo pareiškė, kad verslininkai, „Žalgirio“ atstovai ir dauguma kauniečių palaiko Nemuno salos arena ir neverta gaišti laiko, o reikia pradėti statybas.

Tėvynės sąjungos frakcija pasiūlė naują idėją, kurią planuoja plačiau išdėstyti per artimiausią Kauno miesto tarybos posėdį. Tėvynės sąjunga pasisako už referendumą, kuriuo patys kauniečiai nuspręstų kurios arenos jie nori labiau. Tėvynės sąjungos frakcijos narių nuomone, ne vyriausybinės komisijos, o miesto piliečiai turi nulemti svarbaus Kaunui objekto statybos vietą.

V.Garatas: „Federacija pasisako už areną šalia greitkelio“

V.Garastas: „Vyriausybė sudarė komisiją, kuri ir spręs kam skirti nacionalinės svarbos objekto statusą. Jau senokai vienintelis klientas statyti rūmus buvo savivaldybė, kuri nori įkurti sporto kompleksą Nemuno salytėje. Paskutiniu metu atsirado „Senukų“ vadovas A.Rakauskas, kuris stato prekybos ir pramogų centro „Mega“. Toje vietoje daug laisvo ploto, o verslininkas pasiūlė pastatyti sporto areną, o ten yra daug patogesnė vieta. Prasidėjo diskusijos. Kiek žinau, savivaldybės rengiamas projektas pasenęs ir brangus – toje vietoje atsiras Akropolis, reikės statyti tiltus, visa projekto vertė siekai 160 mln. Lt.

Vilniuje yra geras pavyzdys „Siemens“ arena. Ji nėra patogioje vietoje. Tas pats bus ir su Nemuno salos projektu. Kai rodėme šį projektą FIBA Europos prezidentui George Vassilakopoulos, jis iškart pasakė, kad jam nepatinka vieta, o juk 2011 metais laukia Europos čempionatas, ir FIBA turės galimybę pateikti savo nuomonę apie varžybų rengimo vietas. G.Vassilakopoulos bandė įsivaizduoti įsiutusią 10 tūkst. žiūrovų minią ir kas gali jai atsitikti einant per tiltą, o jeigu tarp sirgalių bus 8 tūkstančiai palaikančių „Žalgirį“ ir 2 – sergantys už „Lietuvos rytą“?

Nemuno salos projektas buvo padarytas berods 1996 metais. Kalbant apie arenos dydį, manau, kad 8 tūkst. vietų Kaunui bus per akis. Netikiu, kad „Žalgirį“ išmes iš Eurolygos net jeigu ir nespėsim pastatyti arenos. Kita problema – kaip į Nemuno salą įvažiuos statybininkai, kurie neturi patirties statant objektus saloje. Jie net nežino nuo ko pradėti, o kur jau kalbėti apie dujotiekį, vandentiekį, sunkvežimių įvažiavimą.

O „Megoje“ viskas jau yra. A.Rakauskas siūlė Kauno savivaldybei veikti išvien ir statyti areną bendrom jėgom. Į tai buvo atsakyta, kad net jeigu Nemuno salos projektui nebus suteiktas nacionalinės svarbos statusas, Kaunas toje vietoje statys areną. Jeigu kalbėti apie terminą, A.Rakauskas pažadėjo, kad jeigu arena gaus nacionalinės svarbos objekto statusą, arena bus pastatyta iki 2007 metų, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį ji jau atvertų duris lankytojams.

Lietuvos krepšinio federacijos nuomone – arena ties greitkeliu yra geresnė. Mums darosi baisu, nes norime kuo greičiau turėti areną. Gaila, kad kai išsakai savo nuomonę, tampi kažkieno priešu, taip neturėtų būti. Visuose miestuose arenų projektai jau patvirtinti ir netrukus prasidės statybos, tuo tarpu Kaune, krepšinio sostinėje, situacija bloga.

Jeigu įdomu, galiu papasakoti dar daugiau. Domėjomės, kaip vyko kiti Europos čempionatai. Kalbėjome su švedais, kurie po 2003 metų turnyro ne tik neuždirbo, bet ir liko skolose. Su arenomis, kuriose vyks varžybos iš anksto turi būti sudaryta sutartis, nes dalyviams turėsime suteikti visas paslaugas, o už jas reikės nemažai sumokėti. Vien tik už galimybę rengti čempionatą jau sumokėjome 3 mln eurų. Dar nepaskaičiavus nuomos kainų, Lietuvos krepšinio federacija turės sumokėti mažiausiai 15 mln. eurų. Tuomet galime paskaičiuoti: „Siemens“ arenos projektas buvo pigesnis nei planuojamas Nemuno salos ir nuoma Vilniuje vienai dienai kainuoja 25 tūkst. Lt. Pasakykite, kiek kainuos nuoma Nemuno salos arenoje. Jei ji bus per didelė, Kaune Europos čempionatas gali ir neįvykti.

Federacijos tikslas čempionatą padaryti ne nuostolingą, o pelningą. Su A.Rakausku šnekėjome ir apie galimas nuolaidas. Jau kitais metais žadame sudarinėti sutartis.

* * *

Gerb. p. Rakauskui
Savaitraštis „Sportas“ ruošia didelį publikacijų ciklą, skirtą Lietuvos sporto objektų statyboms. Pirmoji ciklo publikacijos tema: planuojamos Kauno miesto arenos statybos, kuris projektas geresnis – Nemuno salos ar šalia automagistralės Vilnius – Klaipėda?

Šioje publikacijoje norėtume pateikti kuo daugiau nuomonių už ir prieš, taip pat pakalbinti visus minėtų projektų iniciatorius ir būsimus vykdytojus bei vartotojus. Todėl prašome Jūsų skirti laiką susitikimui ir interviu, kurio klausimus norime iš anksto suderinti.

Interviu ir straipsnio autorius žurnalistas Arijus Žakas, susitikime taip pat norėtų dalyvauti žurnalistė savaitraščio „Sportas“ vadovė Brigita Sabaliauskaitė.

INTERVIU KLAUSIMAI:

1. “Baltic Shopping Centers” apie ketinimus šalia prekybos centro statyti sporto areną pareiškė visai neseniai, kodėl delsėte su šiuo pasiūlymu, juk daug kas mano, kad dabar būtų neteisinga atmesti Nemuno salo projektą vien dėl to, kad darbai jau pajudėję?
Atsakymas. AB „Baltic Shopping Centers“ ir jo pagrindinė akcininkė „Senukų“ nekilnojamo turto plėtros grupė turi ilgametę didelių projektų vystymo patirtį: Vilniuje yra pastatytas 28 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos centras “Banginis“, Kaune, šalia Vytėnų gyvenvietės, šiuo metu statomas 72 tūkstančių kvadratinių metrų ploto prekybos ir pramogų centras „Mega“. Kiekvienas naujas projektas yra vertinamas, atliekant detalią analizę, kas pareikalauja nemažai laiko. Kadangi pagal patvirtintą sklypo detalųjį planą šalia „Mega“ prekybos centro yra numatyta galimybė vystyti kultūrinės, sporto, turistinės ir komercinės paskirties statinius, mes atlikome detalią arenos vystymo galimybių studiją ir tik po to kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę su konkrečiu pasiūlymu.

2. Ne paslaptis, kad vienas rimčiausių argumentų, kodėl Kaunui reikia kuo greičiau arenos – „Žalgirio“ dalyvavimas Eurolygoje, ar klubo vadovybė kalbėjosi su Jumis, bandė derėtis dėl sąlygų, kurias jiems galėtumėte pasiūlyti?
Atsakymas. Būdami Kauno miesto ir Lietuvos krepšinio patriotai , mes neabejotinai esame pasiruošę pasiūlyti Kauno „Žalgiriui“ patraukliausias sąlygas rengiant sporto varžybas mūsų arenoje.

3. Dauguma kauniečių mano, kad arena turėtų būti pastatyta kuo greičiau, kodėl pasiūlėte tokį tolimą terminą – berods tik 2007 m. pabaiga? Ar būtų galimybės areną pastatyti greičiau – iki 2006 m. pabaigos, kaip žada Nemuno salos projekto autoriai? Be to, ar užteks Kaunui 8000 vietų? Eurolygos vadovai po kelių sezonų reikalaus ne 8, o 10 tūkstančių vietų.
Atsakymas. Mūsų nuomone, reikia atsižvelgti į tą aplinkybę, kad didelė arena gali susidurti su salės užpildymo problema, kas gali sukelti grėsmę objekto finansiniam stabilumui. Tokia grėsmė yra reali ir Nemuno salos projekto siūlomam projektui, kuris numato 12 000 vietų salę. Prognozuojant lankytojų srautus, reikia įvertinti jau esamų ir planuojamų analogiškų objektų įtaką: „Siemens“ arena Vilniuje, planuojamos statyti arenos Panevėžyje bei Šiauliuose.Todėl tarp sporto federacijų, vietinių komandų ir būsimo universalios arenos operatoriaus reikalavimų turėtų būti rastas protingas kompromisas dėl salės dydžio.Kita vertus, šiuo metu mums yra žinomi tik Eurolygos vadovybės siūlymai svarstyti projektą apie naujus reikalavimus sporto renginių vietos dydžiui nuo 2009 metų. Lietuvos sporto federacijų specialistai teigia, kad toks projektas turės bus svarstomas kolegialiuose Eurolygos valdymo organuose. Suprantant, kad ir kitų šalių sporto komandos gali turėti problemų su didelių salių išlaikymu, šiandien negalima tvirtinti, kad sprendimas rengti lygos varžybas ne mažiau kaip 10 000 vietų turinčiose salėse nuo 2009 metų bus tikrai priimtas. Bet, atsižvelgiant į tokių sprendimų priėmimo tikimybę tolimesnėje ateityje, mes planuojame areną, kuri krepšinio varžybų metu galės sutalpinti 10 000 žiūrovų, įskaitant išmontuojamas vietas bei tas vietas restoranuose, iš kurių galima stebėti rungtynes. Tokia vietų skaičiavimo metodika yra numatyta sporto federacijų taisyklėse. Koncertinių renginių metu maksimalus žiūrovų skaičius, įskaitant stovimas vietas, sieks 12 000. Numatomas arenos statybos terminas 2007 metų rudeniui, vertinamas su tam tikra atsarga. Yra galimybių areną atidaryti ir 2007 metų pradžioje.

4. Kokius išvardintumėte pagrindinius Jūsų siūlomo projekto privalumus?
Atsakymas.
1.Arena bus lengvai ir greitai pasiekiama tiek iš Kauno miesto rajonų, tiek ir iš kitų miestų automagistralėmis Vilnius-Klaipėda, bei „Via Baltica“. Lengvas arenos pasiekiamumas sąlygos didesnius arenos žiūrovų srautus, lyginant su Nemuno salos variantu, todėl objektas turės regioninio centro reikšmę. Nėra abejonių, kad tai labiau sustiprins Kauno miesto, kaip visos Lietuvos kultūrinių ir sporto renginių centro, reikšmingumą. Reikia pažymėti, kad idėja statyti areną šioje vietoje yra nenauja. 2002 metais architektas Miliūnas siūlė vietą ties automagistrale Vilnius-Klaipėda kaip strategiškai patrauklią dėl patogaus susisiekimo su visais Lietuvos regionais.
2.Arenos Islandijos plente funkcionavimui bus galima panaudoti prekybos ir pramogų centrui „Mega“ AB „Baltic Shopping Centers“ lėšomis kuriamus ar jau sukurtus infrastruktūros objektus: viaduką  sujungsiantį Šilainių mikrorajoną su Vytėnais, su privažiavimo keliais, (sąmatinė vertė apie 14 mln. litų), inžinierinius tinklus, parkavimo aikšteles ir kt.. Dėl to arenos statyba pareikalaus mažiau miesto biudžeto lėšų projekto įgyvendinimui.
3.Patogus privažiavimas iš Kauno miesto rajonų nesudarys transporto kamščių mieste, todėl arenos vieta Islandijos plente darys mažesnį poveikį oro užterštumui mieste.
4.Islandijos plente arenos statyba darys mažesnį poveikį urbanistinei miesto aplinkai. Priešingai negu Nemuno salos atveju, čia yra daugiau erdvės infrastruktūriniams objektams – parkavimo vietoms, privažiavimo keliams.
5.Siūloma vieta yra patogesnė saugumo užtikrinimo požiūriu: priešingai negu Nemuno salos atveju nekyla Nemuno potvynių grėsmės sutrikus Kauno HES funkcionavimui, vietovėje yra pakankamai erdvės ir privažiavimų apsaugos užtikrinimui bei evakuacijos organizavimui. Geriau patenkinus saugumo reikalavimus, miestui bus galimybė pritraukti daugiau tarptautinio masto politinių ir kultūrinių renginių.

5.Ar nejaučiate tam tikro spaudimo iš miesto valdžios, kuri vienareikšmiškai pasisako už Nemuno salos projektą, kodėl, Jūsų manymu, jiems šis projektas atrodo priimtinesnis?
Atsakymas. Manytume, kad tai yra natūralu, kad kiekvienas Kauno miesto vystymui svarbus sprendimas turi būti detaliai išnagrinėtas, tam skiriant pakankamai laiko. Be to, planų keitimas visada susiduria su tam tikra inercija. Todėl Kauno miesto savivaldybės atitinkamas dėmesys šiam klausimui mums yra suprantamas.

6. Daugelis verslininkų taip pat linkę palaikyti Nemuno salos projektą, nes tikimąsi, kad arena pritrauks daugiau lankytojų į miesto centrą, pagyvės miesto gyvenimas, bus pritrauktos Kaunui taip reikalingos investicijos miesto centro sutvarkymui, ar Jums, kaip kauniečiams, nesvarbi ši aspekto pusė?
Atsakymas. Mums svarbus ir kitas senamiesčio plėtros aspektas – poveikis aplinkai. Arena, esanti miesto centre, sukeltų automobilių spūstis, o tai neabejotinai gerokai padidins oro taršą šioje vietoje, ir taip jau viršijančią leistinas normas. .
Manome, kad yra daug geresnių būdų, kaip pagyvinti centrinės miesto dalies gyvenimą.  Atsižvelgdami į esamą Kauno urbanistinę situaciją, manytume, kad Kauno centre šiuo metu labiau trūksta modernios koncertų ir konferencijų salės. Toks objektas, priešingai negu sporto renginių vieta, mūsų nuomone nedaro aukščiau aprašyto neigiamo poveikio aplinkai ir todėl yra labiau tinkamas šioje vietoje.

7. Suprantama, kad pasiūlymas statyti areną šalia kitų Jums priklausančių statinių – prekybos centro, rodo ir Jūsų tam tikrą suinteresuotumą, kad prekybos taškas taptų gyvesnis, pelningesnis, ką miestui ketinate pasiūlyti manais už galimybę statyti areną?
Atsakymas. Mūsų vertinimu arenos statyba ir funkcionavimas sudarytų galimybes sukurti nuo 400 iki 600 darbo vietų. Be to, greta esančiuose plotuose yra galimybė kurti kitus kultūrinės, turistinės ir komercinės paskirties objektus, papildančius arenos funkcinę paskirtį. Todėl mes matome galimybę šalia arenos statyti turistinės klasės viešbutį, konferencijų ir poilsio centrą, ar jiems analogiškus objektus. Nėra abejonių, kad tai sudarytų sąlygas dar labiau padidinti darbo vietų skaičių. Prognozės rodo, kad sporto, turizmo ir kultūros objektų plėtra šioje vietoje galėtų duoti miestui iki 8 mln. litų per metus papildomų pajamų įvairių mokesčių pavidalu. Mūsų manymu tai būtų pakankamai ženkli ekonominė nauda miestui. 
Be to, urbanistinė plėtra šioje vietoje duotų naudos miesto įvaizdžiui, sukurdama tam tikrą Kauno miesto vartų įspūdį maždaug 25mln. žmonių, kasmet pravažiuojantiems pro šią vietą. Manytume, kad mūsų sklype esantys objektai, paskatintų statinių plėtrą ir gretimose vietose. Tokiu atveju dabar dažnai vadinami vakariniai miesto vartai įgautų savo tikrąją prasmę.   

8. Ne paslaptis, kad arena vien tik iš sporto neišgyvens. Kokių žadate ne sportinių renginių?
Atsakymas. Reikia pastebėti, kad greta krepšinio, Lietuvoje yra ir kitų sporto šakų, kurios būtų gausiau lankomos, jeigu būtų tinkamai įrengta varžybų vieta. Visų pirma eitų kalba apie ledo ritulį. Siemens arenoje Vilniuje neseniai surengtas ledo ritulio turnyras pritraukė nelauktai didelį žiūrovų skaičių. Specialistai teigia, kad ateityje ši sporto šaka sulauks vis daugiau sporto sirgalių dėmesio, todėl, esant stipriai ledo ritulio komandai galima tikėtis surengti iki 30 šios sporto šakos rungtynių. Koncertinių renginių organizatorių nuomone, Kauno arena galėtų pritraukti nuo 30 iki 40 įvairaus lygio atlikėjų per metus. Numatant, kad be sporto ir koncertinių renginių, arena yra tinkama vieta visuomeninio ir socialinio pobūdžio renginiams, konferencijoms, prekybos mugėms, tikimasi per metus surengti iki 150 renginių, kurie pritrauks nuo 600 000 iki 1 000 000 žiūrovų.

9. Tokiu atveju jeigu Jums nepasisektų laimėti nacionalinio objekto statuso, ar vis dėlto statytumėte areną, nes, kaip teigė Savivaldybė, jie tai darys bet kokia kaina.
Atsakymas. Bet kuriuo atveju, mes tikimės sėkmingo dialogo su miesto savivaldybe ir oficialiai kreipėmės į Kauno miesto merą su pasiūlymu bendradarbiauti parenkant naudingiausią Kauno miesto ir viso regiono gyventojams projektą. Kaip jau minėjome, mūsų nuomone, tiek Nemuno saloje, tiek mūsų siūlomoje vietoje, galima vystyti alternatyvius projektus, naudingus Kauno miestui.