Lengvosios atletikos čempionatas – Kaune
Čempionatui rengiamasi iš peties. Pasiruošimo darbai artėja į pabaigą, organizaciniai klausimai baigiami spręsti. Daug dėmesio skiriama ranginio reklamai, o koks bus rezultatas žinosime tik po čempionato.
„Varžybose žada dalyvauti rekordiškai daug sportininkų – pagal preliminarią registraciją Kaune dėl medalių kovos daugiau nei 1100 sportininkų iš 44 valstybių. – pasakojo Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionato direktorius Virginijus Daukšys – Tikslus lengvaatlečių skaičius bus žinomas likus devynioms dienoms iki čempionato, nes tik tada baigsis registracija. Toks mažas laiko tarpas iki čempionato paliktas tam, kad kuo daugiau sportininkų galėtų įvykdyti normatyvinius reikalavimus.
Dažniausiai po preliminarios registracijos lieka penkiais procentais mažiau dalyvių negu buvo pareiškę norą dalyvauti pirmenybėse, todėl tikimės, jog čempionate varžysis apie tūkstantį sportininkų ir tai vis tiek bus rekordas. Iki šiol daugiausiai dalyvių atvyko į praėjusį čempionatą Suomijoje, Tamprės mieste susirinko 800 lengvaatlečių.
Dalį lengvaatlečių pagal praėjusių čempionatų rezultatus kviečia Europos asociacija, kuri apmoka visas išlaidas. Kiti dalyviai gali patekti į varžybas dvejais būdais: atstovaudami savo šaliai arba sėkmingai įvykdę normatyvinius reikalavimus.
Kiekviena valstybė turi kvotas, kurių skaičius nurodo kiek daugiausiai sportininkų gali atstovauti šaliai. Pavyzdžiui Vokietijai ir Rusijai skirta po 40 kvotų, Graikijai, Italijai ir Vengrijai – po 11, o Andorai, Gibraltarui ir Monakui – tik po 1 kvotą. Jeigu atsiranda sportininkų, norinčių dalyvauti čempionate, tačiau negalinčių patekti į varžybas dėl per kvotų trūkumo, jie privalo įvykdyti normatyvinius reikalavimus. Normatyvai būna sudėtingi, nes nenorima į renginį pritraukti be galo daug sportininkų,“ – apie dalyvius pasakojo pagrindinis čempionato organizatorius.
Įvairių sporto šakų turnyruose nutinka taip, kad užsiregistruoja labai daug sportininkų, tačiau į turnyrus atvyksta tik pusė, o kartais ir mažiau, tačiau V.Daukšys teigė, kad lengvosios atletikos varžybose tokių nesusipratimų nebūna: „Lengvoji atletika yra sporto karalienė, labai stipri sporto šaka. Tokių dalykų mūsų federacijoje nevyksta. Europos čempionatas Kaune yra vienos iš sezono varžybų. Visus metus vyksta įvairaus lygio ir rango lengvosios atletikos žaidynių, pavyzdžiui, jaunių, jaunimo iki 23 metų čempionatai ir daug kitų varžybų.“
Lietuvos žmonės pažįsta vos kelis garsesnius lengvaatlečius, kitų pavardės nežinomos. Šiame čempionate lietuviai bus šeimininkai, įdomu kokių privilegijų jie turės: „Kadangi Lietuvos komanda yra šeimininkė, ji gali kiekvienoje rungtyje turėti po vieną dalyvį. Jeigu rungtyje nori dalyvauti daugiau sportininkų (bet ne daugiau trijų), tie dalyviai turi būti įvykdę normatyvus. Todėl privilegija tokia, kad mūsų šalies sportininkai neprivalo atlikti normatyvų. Kadangi normatyvų kartelė iškelta labai aukštai, šiai dienai tik devyni Lietuvos sportininkai yra įvykdę juos. Tačiau kol kas nėra nei vienos rungties, kur mūsų šaliai atstovautų po du sportininkus. Šiai dienai turėsime po vieną dalyvį visose rungtyse, išskyrus tas, kuriose nenorime dalyvauti bijodami labai prastų rezultatų. Jei neklystu, Lietuvos atstovų turėsime apie 46 – 48.
Nepriklausomoje Lietuvoje nuo 1991 metų, Europos jaunimo čempionatuose dalyvaujame kas antrus metus ir per visą laiką esame laimėję tik du medalius – vieną auksinį, kitą – sidabro. Todėl pagrindinis uždavinys yra laimėti bent vieną medalį namuose. Jeigu pavyktų laimėti daugiau medalių, viršytume 15 metų pasiekimus. Būtų nuostabu, nes konkurencija yra nežmoniškai didelė. Nesam tokia turtinga valstybė ir negalim sportininkams sudaryti geriausių sąlygų treniruotėms ir varžyboms. Būna, kad prie vieno užsienio sportininko dirba po du gydytojus. Lengvoji atletika yra tokia sporto šaka, kurioje norint pasiekti gerų rezultatų turi būti geriausios sportinės formos.“
Lietuva nėra turtinga šalis, tačiau jai buvo patikėta surengti jaunimo čempionatą. „Niekam ne paslaptis, kad yra sporto organizacijos, kurios tik dalyvauja varžybose ir kitos, kurios dalyvauja bei organizuoja varžybas. Kai tapome oficialūs pretendentai rengti čempionatą, pas mus atvykę Europos asociacijos vadovai buvo patenkinti, jog varžybos vyks ir mažiau žinomose, mažesnėse valstybėse. Jie supranta, kad ne kiekviena federacija gali nuspręsti rengti čempionatą ir vertina mūsų griežtai iškeltus reikalavimus. Juk tai bus vienas didžiausių sporto renginių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Norėdami rengti čempionatą, turėjome užpildyti be galo daug dokumentų, gauti daug garantijų, keletas iš jų yra Kauno miesto savivaldybės, užsienio reikalų ministerijos, muitinės departamento, kūno kultūros departamento, televizijos ir kitas. Kiek iš viso miestų norėjo rengti čempionatą nežinome, tačiau po pirmosios atrankos Europos asociacija paliko tris pretendentus – Kauną, Bazelį (Šveicarija) ir Erfurtą (Vokietija).
Kodėl pasirinko būtent Kauną? Manau, kad įrodėme, jog galime įvykdyti visas iškeltas sąlygas čempionatui, be to, Lietuva tapo Europos Sąjunga nare, o nauja šalis yra įdomi šalis. Svarbu yra ir tai, kad Lietuvoje dar nevyko panašūs lengvosios atletikos renginiai, todėl tai labai svarbu šalies federacijai,“ – sakė čempionato direktorius.
Vienas aktualiausių klausimų rengiant tokio lygio varžybas buvo finansinė projekto pusė. „Gavome lėšų organizacijai bei statybai ir renovacijai. Juk negalima pinigus stadiono renovacijai panaudoti dalyvių apgyvendinimui. Statybinei čempionato pasiruošimo daliai gavome 6,6 milijono litų. Pinigai buvo gauti padedant Vyriausybei ir ypatingai A.Brazauskui. Rengianti tokį čempionatą pirmą kartą iškyla pakankamai daug problemų, bet tam ir esi, kad jas spręsti. Labiau džiugina ir lengvina darbus puikus supratimas, kurį jaučiame tiek iš Vyriausybės, tiek iš departamento, tiek iš Kauno savivaldybės.
Organizacinei čempionato daliai gavome dotaciją iš Europos fondų, tačiau tie pinigai yra juokingai maži. Jie sudaro tik apie 10 procentų reikalingų lėšų, o visus kitus pinigus turėjome susirinkti iš rėmėjų, kitų organizacijų. Gavome finansinę paramą iš Kauno savivaldybės, departamento ir, mano manymu, labai gerai suformavome rėmėjų būrį. Rėmėjai pasirūpino ir Lietuvos sportininkų apranga, ko dar nėra buvę iki šiol. Mūsų šalies atstovai bus aprengti lyg vyktų į olimpines žaidynes, nes turės ilgą aprangą, trumpą aprangą, treniruočių marškinėlius, stratukus arba batelius ir kepurę, o tai yra didelis pasiekimas.
Lėšų visada trūksta, reikia apie tai šnekėti garsiai. Kiek turėjome pinigų, su tiek ir bandėme išsiversti, juk nėra kitos išeities. Žinodamas savo biudžetą rikiuoji viską į savo vietas. Pagal turimas lėšas galvoji, ar gali atidarymui skirti daugiau pinigų, ar daugiau lėšų skirti reklaminei kampanijai. Yra dalykai, kuriuose pasispaudėme, pasirinkome alternatyvų variantą, tačiau sportininkai atvyks į Vilniaus aerouostą ir mes privalome juos iš ten paimti. Kadangi Lietuvoje panašių renginių nebuvo, tai rasti 25 autobusus, kurie parveš sportininkams iš Vilniaus taip pat tapo didžiule problema.
Suprantama, kad rengiant tokį čempionatą žadama uždirbti. Ne visada galime metuoti uždarbį pinigais. Kartais įgyta patirtis, žmonių susidomėjimas ar komplimentai sėkmingai surengus tokį didelį renginį gali būti vertingesni nei finansinis pelnas. „Mes jau uždirbome, – sutiko su nuomone V.Daukšys. – Manau, kad uždarbis yra trejopas. Pirmiausiai, tai reklama Lietuvai ir ypatingai Kaunui. Antras dalykas, Lietuvos lengvosios atletikos federacija uždirba dividendus savo organizacijai Europoje ir pasaulyje ir trečias privalumas – kad turėsime puikią sportinę bazę. Kai anglai atvažiavo į Kauną, komandos vadovas sakė, kad dar nėra matęs geresnio sportinio komplekso pagal funkcionalumą.
Kitų šalių atstovai dažnai augo kitokiomis sąlygomis nei mes, jie yra labiau išlepinti ir tik dabar atranda Lietuvą. Jie niekur nedingsta ir privalo domėtis, kas ta Lietuva, kas tas Kaunas. Labiausiai džiugina, kad kai žmonės atvažiuoja į Kauną, jie maloniai nustemba, pamato, kad ir Kaunas, ir Vilnius sąlyginai niekuo nesiskiria nuo kitų Europos miestų. Ateini į restoraną ir pavalgai skaniau negu Paryžiuje ar Romoje. Tai jų žodžiai, ne mano. Jie mato apsirengusius žmones, kurie dažnai šypsosi ir mielai bendrauja su užsieniečiais, jie pastebi naujesnius automobilius ir išsiveža gerų įspūdžių, o tai reiškia, kad kažkada grįš,“ – dalinosi mintimis V.Daukšys.
Džiugu, kad Lietuvoje pagaliau įvyks tokio lygio varžybos. Tačiau puikiai žinome, kad Lietuva – krepšinio šalis. Kai paklausiau praeivių, kokius jie žino Lietuvos lengvaatlečius, išgirdome, kad populiariausias yra disko metikas Virgilijus Alekna, septynkovininkė Austra Skujytė, ieties metikas Tomas Intas. Daugiau sportininkų pavardžių išgirsti nepavyko. Iškyla klausimas, kokiu būtu čempionatas pritrauks žiūrovų, juk tai viena pagrindinių sėkmingai praėjusių varžybų dalių. „Pasibaigus čempionatui vertinsime, kaip jis praėjo. Be abejo, bus kalbama apie žiūrovų skaičių. Lietuvoje lengvosios atletikos situacija nėra pati geriausia, nes tradicijos lyg ir yra, tačiau praėjo didelis laiko tarpas, kurio metu krepšinis užgožė kitas sporto šakas. Galvojame apie įvairius dalykus, kaip bandysime pritraukti žiūrovus. Į sportinius renginius žmonės pradeda pirkti bilietus likus savaitei ar mažiau iki jų pradžios, tačiau jau seniai pradėjome prekybą bilietais internetu, galima įsigyti ir abonementą. Kalbant apie naujoves žiūrovams, bilietus įsigiję žmonės galės tą dieną naudotis miesto transportu nemokamai, žiūrovai išvys ne tik sportinį, bet ir pramoginį renginį. Kalbu apie naują šiuolaikišką švieslentę, kurios dar nėra Baltijos šalyse. Stadione bus įrengta nauja kokybiška garso sistema, o švieslentėje galima bus išvysti ne tik rungčių pakartojimus, bet ir stebėti kai kurias rungtis tiesiogiai. Taip pat čempionate dirbsiantys žurnalistai tiesiogiai kalbins ką tik rungtyse dalyvavusius sportininkus. Tikiuosi, kad bus labai gražus ir spalvingas atidarymas, jau galvojame ir apie žaidimus su žiūrovais. Be to, nei vienam Europos čempionatui dar nebuvo sukurta daina, mes tai padarėme pirmieji. Be abejo, jei žmonės negalės atvykti į stadioną, kiekvieną dieną po tris valandas čempionatą transliuos Lietuvos televizija. Tai vienintelė televizija šalyje, turinti visas teises transliuoti pirmenybes.
Reklamos kampanija prasidėjo birželio antroje pusėje. Visi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio didieji spalvoti ekranai jau kurį laiką transliuoja mūsų reklamą. Turėsime ne mažiau kaip šimtą televizijos klipų, radijo reklamos, galima pamatyti nemažai reklamos spaudoje, daug reklamos pateiksime ant stendų, tiek didesnių, tiek mažesnių, reklamos pasieks net Rygoje ir Taline esančius stendus, be to, reklamuosimės ir ant transporto priemonių, prie stadiono vyks mugė, kurioje bus galima įsigyti įvairių suvenyrų. Paskaičiavome, jog reklaminė kampanija kainuos virš milijono litų, didžiąją dalį šių lėšų mums pavyko gauti iš rėmėjų. Abejoju, ar koks nors renginys Lietuvoje buvo sulaukęs tiek daug reklamos.“
Pokalbiui pakrypus apie prognozes, V.Daukšys prisiminė ministro pirmininko žodžius: „Hohoho (juokias). Kaip sakė Brazauskas, niekada neprognozuoju. (juokias). Sudėtinga nuspėti. Kiek žmonių susirinks stebėti renginį, tiek bus gerai. Be abejonių, norėtųsi, kad būtų kuo daugiau. Varžybos vyks vasaros viduryje, susidaro problemos studentams ir moksleiviams, nes jie dažniausiai būna išvykę, bet mano manymu, žiūrovų turėtų būti daug, nes tokio reginio dar niekada nebuvo. Juk galima bus pamatyti jaunuolius, kurie po trijų metų stos ant Pekino olimpiados medalininkų pakylos. Savaime aišku, kad ne visi, tačiau tai yra tas sportininkų amžius, kai po kelių metų jie bus kai kurie bus čempionai. Be to, manau, kad daug žmonių turėtų pritraukti teisingai pasirinkta agitacinė kampanija bei naujovės.
Kitas dalykas, kad žmonės dažniausiai sako, jog lengvoji atletika yra neįdomi sporto šaka, tačiau kai pasiteirauji, ką jie yra matę, atsakymas būna mačiau per televiziją, kad neįdomu arba sako, jog matė eilines miesto lygos varžybas. Skeptikams galima būtų pasakyti, kad jie būtinai turėtų pamatyti kas yra tikroji lengvoji atletika, kur yra kovojama dėl oficialaus Europos čempiono titulo.“
Pagrindinės čempionato varžybos vyks Stepono Dariaus ir Stasio Girėno sporto centro stadione. Kas bent kartą yra buvęs Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione žino, kad lengvosios atletikos sportininkams nėra sudarytos pačios geriausios sąlygos. Tiksliau nebuvo pačios geriausios. Dabar sporto kompleksas atrodo lyg pakeitęs veidą. Atlikus visus planuotus pasiruošimo darbus, Kauno stadionas tapo vienas moderniausių Baltijos šalyse ir vieninteliu, atitinkančiu visus Europos reikalavimus, Lietuvoje. „Ką žadėjome, tą ir padarėme (juokiasi). Čempionatui ruošėsi ne tik Kaunas, tačiau ir vyriausybė, stipriai pagelbėjo mūsų globėjas Algirdas Brazauskas, be kurio nebūtume visko padarę. Turėjome pastatyti atsargines bėgimo ir šuolių apšilimo aikštes, įrengti švieslentę, renovuoti centrinio stadiono dangą, perkelti disko metimo, rutulio stūmimo ir karties metimo sektorius, kurie neatitiko dabartinių reikalavimų. Taip pat sutvarkėme patalpas, kuriose dirbs įvairios tarnybos. Kita pažado dalis – organizacinė. Turėjome pateikti detalius biudžetus, iš kur gausime pinigų, kaip bus finansuojamas renginys, kokia bus reklaminė kampanija, kaip organizuosime transporto sistemą, apgyvendinimą, maitinimą. Šiuo metu darbai jau beveik baigti, beliko smulkmenos, kurios bus sutvarkytos prieš pat čempionatą.
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas tapo pačiu perspektyviausiu Lietuvoje. Kol kas nėra kito stadiono šalyje, kuriame galima būtų vykdyti tokio lygio lengvosios atletikos varžybas. Manau, kad po sėkmingos stadiono reklamos, juo gali susidomėti užsienio sportininkai, kurie matydami geras sąlygas atvažiuos į treniruočių stovyklas. Didelės perspektyvos ir futbolininkams, nes jie turės puikų stadioną ir unikalią švieslentę. Organizuoti Europos čempionatą kas antrus metus yra beveik nerealu ir turės praeiti daug laiko kol iškovosime teisę rengti panašias varžybas, tačiau nei Kaune, nei Vilniuje nėra rengiamos geros komercinės lengvosios atletikos varžybos. Todėl yra pamąstymų, kad jeigu čempionatas praeis sėkmingai, tai galbūt organizuosime kokias nors prestižines žaidynes. Sukviesti 10 – 12 pačių stipriausių įvairių rungčių sportininkų ir surengti įdomias varžybas,“ – baigė pokalbį ateities planais čempionato vadovas Virginijus Daukšys.
Kokybiškas ir modernus stadionas yra puiki investicija ateičiai. Tačiau ar kas nors pamena, kada stadionas buvo pilnutėlis žmonių? Apie tai papasakojo įstaigos S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis. „Oficialiai stadione yra 8500 sėdimų vietų, o užpildytas žmonėmis sporto kompleksas buvo ne taip ir seniai, futbolo A lygos sezono pradžioje. Kauno futbolo klubas pagrindinius mačus žaidžia mūsų stadione, todėl atidarymo šventėje buvo susirinkę apie 5 tūkstančius žiūrovų. O pilnut pilnutėlis stadionas buvo maždaug prieš metus, kai nacionalinė futbolo rinktinė kovojo su Škotijos vyrais.
Negalėčiau tvirtinti, kad tai vienintelis visus reikalavimus atitinkantis stadionas, tačiau jis yra tikrai geras. Turime naują lengvosios atletikos aikštyną, apšilimo ir metimų aikšteles, naujus metimo sektoriai, renovuotas sėdimas vietas, atlikti spaudos ir VIP tribūnų hidroizoliacijos darbai.
Esu labai patenkintas atliktais darbais, nes tokie dalykai atsitinka vos vieną kartą per dešimtmečius. Būtų labai malonu, jeigu po statybos ir renovacijos darbų galėsime pritraukti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio sportininkus. Norėtume, kad stadione vyktų kuo daugiau įvairių varžybų.
Išliko viena didelė problema – automobilių parkavimo vieta. Toje vietoje, kur dabar įrengta apšilimo aikštelė, anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, todėl parkavimo vietų ne tik nepadaugėjo, bet ir sumažėjo. Per didžiuosius renginius vis dar išliks ši bėda. Skaičiuojama, kad šiuo metu stadiono prieigose galima sutalpinti apie 300 automobilių, o jų būną kur kas daugiau, nes šiais laikas kiekvienas žiūrovas nori patekti kuo arčiau stadiono ir su savo transporto priemone. Kol kas ir patys negalime priimti sprendimo, šią problemą turėtų išspręsti miesto vadovai. Laikinai automobiliai yra laikomi prie Dariaus ir Girėno paminklo, tačiau vėliau turi būti rasta kita išeitis,“ sakė sporto komplekso vadovas.
V.Snarskis paprašytas pateikti nuomonę apie tai, kaip praeis čempionatas, tikino, kad problemų neturėtų iškilti: „Čempionatui ruošiamasi labai intensyviai. Labai aktyviai pasiruošimo darbus vykdo varžybų direkcija, vadovaujama direktoriaus Daukšio, kuris kiekvieną dieną atvažiuoja į stadioną ir praleidžia jame nemažai laiko su įvairiais žmonėmis. Daug dėmesio renginiui skiria Kauno savivaldybė. Manau, kad bent organizaciniu aspektu, čempionatas negali praeiti blogai, o ar pasiseks sportininkams, nuspėti neįmanoma. Tikimės, kad jeigu stadionas bus gerai paruoštas, tai ir sportininkams bus lengviau.
Pasibaigus čempionatui turėsime gerą ir modernų stadioną. Neišnaudoti tokio sporto komplekso būtų didžiulė klaida. „Apie perspektyvas turėtų kalbėti keliais aspektais. Dariaus ir Girėno stadionas nėra skirtas tik lengvajai atletikai, jame gali vykti ir futbolo, ir regbio rungtynės. Tam kad geriau išnaudotume stadioną lengvajai atletikai, turėtume ir toliau periodiškai jį modernizuoti bei specializuoti. Turėtume sustiprinti marketinginį darbą Europoje ir pritrauktume naujų investuotojų bei sportininkų. Kol kas nieko panašaus nedarome, bet pagalvojame, kad kartu su lengvosios atletikos federacija galima būtų siekti bendro tikslo. Norime, kad Kaune vyktų rimtos, tarptautinio lygio varžybos.
Dabar mėgstama naudoti žodį stadiono operatoriai, tokią funkciją mes ir atliekame. Prioritetai rengti varžybas atitenka lengvosios atletikos federacijai, nes ji ir yra viena iš čempionato organizatorių, ir vėliau, jeigu viskas vyks sėkmingai, bendromis pastangomis galima bus rasti federacijas ar sportininkus, kurie norės dalyvauti rengiamuose varžybose arba atvykti į treniruočių stovyklas,“ – sakė V.Snarskis.
Loading ...