Geras krepšinio teisėjas turi nugalėti visas baimes ir sunkumus
Tuo tikslu jau devynerius metus veikia Raimundo Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų klubas, tačiau, anot klubo įkūrėjo ir vadovo, 68 metų buvusio garsaus teisėjo ir dabartinio komisaro R.Barausko, susidomėjimas arbitro darbu smarkiai kritęs.
„Šiuo metu krepšinio teisėjų klubui priklauso tik 25 arbitrai. Jie kiekvieną savaitę gilina teorijos žinias, teisėjauja bei atlieka sekretoriato funkcijas. Anksčiau situacija buvo kur kas geresnė. Kai klubas tik susikūrė, vien į užsiėmimus ateidavo apie 30 žmonių, o klubo narių buvo dar daugiau.
Susidomėjimas teisėjavimu labai smuko, bet tam yra daug priežasčių. Pirmiausiai, atsirado ir išpopuliarėjo kompiuteriai, todėl vaikai mieliau laiką leidžia prie jų. Be to, visi nori būti krepšininkais. Skelbiame apie mūsų klubo veiklą ir kviečiame naujų narių, tačiau vaikų prioritetas – žaisti, ne teisėjauti.
Dar viena ir, greičiausiai, pati svarbiausia priežastis – tėvų ir trenerių reakcijos į jaunų teisėjų sprendimus. Dažniausiai net nesuprasdami krepšinio taisyklių tėvai vadina teisėjus įvairiausiais žodžiais, o treneriai, žaisdami draugiškas rungtynes ir turėdami 50 taškų persvarą vis vien rėkia ir žlugdo jaunuosius arbitrus.
Todėl jaunieji teisėjai dažnai neatlaiko spaudimo ir meta švilpuką į stalčių,“ – atsiduso jaunųjų teisėjų mokytojas.
„Kartais mane vadina durniumi. Sako, tu dirbi, nervus gadini, pyksties su treneriais ir tėvais po rungtynių, o nieko už tai negauni. Žinote, kiekvienas stengiasi, kad būtų kuo geriau. Taip pat ir aš.“
„Pamenu, per vienerias rungtynes, kuriose teisėjavo mano auklėtiniai, vieno dešimtmečio tėvas visą rungtynių laiką rėkė ir peikė teisėją. Suaugęs žmogus vadino jauną arbitrą įvairiausiais žodžiais, nors, mano nuomone, visi teisėjo sprendimai buvo teisingi. Nuėjau pas tėvą ir pasakiau, kad duosiu jam švilpuką ir tegul ateina pateisėjauti kitoms rungtynėms. Nuo to karto nutilo, ir tyli iki šiol,“ – apie tai, kaip tenka ginti jaunuosius teisėjus pasakojo R.Barauskas.
Teisėją apginti gali tik jis pats
Teisėjus užgrūdinti ir suteikti pasitikėjimo savo jėgomis galėtų profesionalūs psichologai, tačiau jiems kol kas skiriama nedaug dėmesio.
„Stengiamės vaikams suteikti psichologinių žinių ir tvirtumo, – sakė R.Barauskas. – Užsiėmimų metu kalbame apie skirtingas situacijas, kaip jas traktuoti ir vertinti, kaip reaguoti į pykčio priepuolius ir panašiai. Sakau vaikams, kad teisėjas – ne prokuroras, todėl negalime žaidėjų teisti, tik sudrausminti.“
R.Barauskas pasakojo, kad profesionalūs psichologai su teisėjais dirba specialių seminarų metu. „Į teisėjų seminarą būna kviečiamas psichologas, kuris skaito paskaitas ir pasakoja, kaip teisingai elgtis įvairiose situacijose.
Bet reikėtų prisiminti vieną paprastą dalyką – teisėją apginti aikštelėje gali tik jis pats.
Manau, papildomas psichologinis rengimas būtų labai geras dalykas, bet aš pradėčiau nuo komandų trenerių. Visi Lietuvos treneriai yra kviečiami į teisėjų seminarą, bet atvažiuoja vos vienas.
Juk didžioji dalis trenerių net nežino, kiek sveria kamuolys, koks aikštelės ilgis. Kai perki automobilį, žinai, kiek reikės pilti benzino, o visą gyvenimą dirbi krepšinio sferoje ir nežinai elementariausių detalių.
Sutinku, yra trenerių, kurie seka taisykles ir žino visas smulkmenas, bet tokių nėra daug. Tuo tarpu kritikuoti ir peikti teisėjus treneriai sugeba kuo puikiausiai,“ – piktinosi R.Barauskas.
Svarbu gerai žinoti taisykles
R.Barausko teisėjų klubo nariai susirenka po du kartus per savaitę ir mokosi krepšinio taisyklių. Užsiėmimai vykta Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje, kurioje R.Barauskas dirba vadybininku. Ten pradedantieji teisėjai įgyja ir praktikos žinių – kadangi žaidžiama be galo daug rungtynių, jaunieji arbitrai patirties semiasi teisėjaudami vaikų rungtynėms.
„Labai gera mokykla jauniems teisėjams – Lietuvos moksleivių lyga, kurioje vyksta labai daug rungtynių. Moksleivių lygos mačus daugiausiai aptarnauja mūsų klubo auklėtiniai,“ – pasakojo R.Barauskas.
Teorinių užsiėmimų metu arbitrai mokosi taisyklių, nagrinėja įvairius rungtynių epizodus, kitų teisėjų klaidas ir kitą.
„Teisėjams svarbu gerai žinoti krepšinio taisykles. Juk sėdant už vairo ir nežinant taisyklių galima toli nenuvažiuoti. Tas pats ir aikštelėje. Reikia daug laiko ir patirties, kad teisėjas pasiektų aukštą lygį,“ – aiškino klubo vadovas.
R.Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų klube apsilanko ir elitiniai Lietuvos arbitrai Kęstutis Pilipauskas bei Virginijus Dovidavičius. Jie pasakoja jaunimui apie savo karjeros pradžią, dalinasi sukaupta patirtimi, kalba apie taisyklių naujoves, veda užsiėmimus.
„Kol kas didžiausia mūsų klubo problema – negauname sporto salės, kurioje galėtume parodyti naujiems teisėjams, kaip vyksta teisėjų darbas. Šįmet sulaukėme tik penkių naujokų, bet visi jie buvę krepšininkai, domisi krepšiniu ir turi potencialo. Vis dėlto negalima leisti „žalių“ teisėjų į aikštelę, pirmiausiai reikėtų suteikti jiems daugiau praktinių žinių,“ – pedagogiškai aiškino buvęs teisėjas.
Auklėtinių įvertinimas – maloniausias atlygis
R.Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų klubas oficialiai gyvuoja devynerius metus, tačiau, pasak garsaus teisėjo, užsiėmimai jau buvo vykdomi ir kur kas anksčiau. Pasakodamas apie savo auklėtinių pasiekimus R.Barausko akys pradeda blizgėti – geras mokinių teisėjavimas ir jų pripažinimas yra geriausias mokytojo įvertinimas, įsitikinęs komisaro pareigas einantis specialistas.
„Penki klubo nariai patenka tarp geriausių NKL pirmenybių teisėjų. Apie 10 arbitrų aptarnauja Regionų krepšinio lygos (RKL) varžybas, teisėjauja moterų krepšinio lygos rungtynėse. Man smagu, kad mūsų klubo teisėjai yra vertinami. Pavyzdžiui, RKL finale teisėjavo mano auklėtiniai. Kaip galima nesidžiaugti tokiais pasiekimais? Tai ir yra geriausias darbo įvertinimas,“ – patenkintas savo auklėtiniais R.Barauskas.
Geras teisėjas – įveikęs sunkumus
Daugiausiai jaunųjų krepšinio teisėjų neatlaiko psichologinio spaudimo. R.Barausko manymu, norint tapti geru teisėju, reikia nugalėti savo baimes ir būti labai stipriam.
„Geras teisėjas – tai pirmiausiai Dievo dovaną turintis žmogus. Labai svarbu, kad jis norėtų teisėjauti ir nebijotų nugalėti visas baimes bei įskaudinimus, kurių sulauks. Jis turi būti tvirtas ir psichologiškai pasiruošęs, nekreipti dėmesio į visas replikas.
Jaunųjų teisėjų klube stengiamės iš kiekvieno norinčio padaryti krepšinio teisėją, nes iškart nustatyti, ar vaikinas yra perspektyvus yra sudėtinga. Tik po kurio laiko matosi, ar jaunuolis galės būti geru teisėju. Mano manymu, didesnes galimybes tapti geru teisėju turi tie, kurie patys žaidė krepšinį ir supranta šį žaidimą.
Šiuo metu klube yra keletas labai gerų vaikinų, galinčių teisėjauti ir siekti karjeros aukštumų, tačiau jie nenori bėgti į aikštelę, o tik sėdėti prie sekretoriato. Matyt bijo replikų,“ – svarstė buvęs teisėjas.
„Teisėjai turėjo, turi ir turės daugybę sunkumų. Tik tas, kuris įveiks visus sunkumus, galės būti geru teisėju. Norint išsikovoti vardą ir pagarbą, reikia teisėjauti mažiausiai 20 metų. Po to viskas pasidaro kur kas lengviau – tave pažįsta, pasitiki ir pozityviai priima bet kokį sprendimą,“ – pasakojo daugelį metų švilpuko nepaleidęs R.Barauskas.
Niekas nenori užleisti pozicijų
Visi šalies krepšinio teisėjai prieš prasidedant sezonui renkasi į Palangą, kur vyksta kasmetinis arbitrų seminaras. Teisėjų susitikimo metu privaloma išlaikyti teorijos testą ir fizinio pasirengimo normatyvą.
„Anksčiau pasitaikydavo, kad teisėjai neišlaiko fizinių normatyvų ar teorijos užduočių, bet dabar visi stengiasi, sportuoja, palaiko sportinę formą, domisi teorija. Žmonės suprato, kad norėdami teisėjauti, jie turi būti gerai pasirengę. Niekas nenori užleisti pozicijų,“ – sakė R.Barauskas.
Šalies teisėjai ne tik laiko testus, tačiau ir dalyvauja paskaitose, kuriose būna supažindinami su taisyklių pasikeitimais, naujovėmis. Seminaruose nagrinėjamos teisėjų klaidos, peržiūrimi vaizdo įrašai.
LKL ir NKL pirmenybėse dirbantys teisėjai turi dar vieną seminarą sausio mėnesį, kuriame dar sykį laiko fizinius normatyvus bei teorijos testą.
Trūksta finansų
Paklaustas apie savo klubo problemas, R.Barauskas prisiminė finansų stygių. „Iš naujų narių renkame 25 litų mėnesinį mokestį, bet labiau patyrę klubo teisėjai mokesčio nemoka. Šie pinigai skirti klubo buhalterei, kuri privalo būti pagal Lietuvos įstatymus.
Praėjusiais metais Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija išskyrė nedidelę paramą bei žadėjo padėti kiekvienais metais. Tai parodo, kad federacijai rūpi jauni teisėjai.
Vis dėlto išlaidų turime kur kas daugiau nei paramos. Nuvažiuoji į seminarą, padalini dešimčiai žmonių po 30 litų dienpinigių ir tiek tos paramos. Nekalbant apie tai, kad teisėjams reikia pasiūti aprangas, nusipirkti sportinius batelius, švilpukus ir t.t.,“ – sakė R.Barauskas.
„Skaudžiausia yra tai, kad visą laiką trūksta teisėjų. Dabar yra daugybė mėgėjų lygų, vis dar netyla diskusijos dėl tolimesnio lygų kūrimo, bet juk teisėjų nėra. Eidamas į turgų, pažiūriu, ar turiu pinigų ir jei neturiu, neinu. O dabar sukuriama lyga ir tik po to ieškoma teisėjų,“ – problemą įžvelgia komisaras.
Lietuvos teisėjų lygis – labai aukštas
„Lietuvos teisėjavimo lygis yra labai aukštas. Dirbu komisaru LKL, BBL, NKL čempionatuose. Būna rungtynių, kad neturiu teisėjams nė vieno priekaišto. Lietuvos teisėjai pripažinimo sulaukia ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje,“ – lietuvius gyrė R.Barauskas.
Paklaustas, ar dažnai tenka kritikuoti teisėjus, R.Barauskas susimąstė. „Nelabai dažnai. Grubių klaidų pasitaiko itin retai. Net nepamenu, kad būčiau susinervinęs dėl kokios teisėjo klaidos.
Yra žmonių, kurie iki šiol tiki, kad teisėjai būna papirkti, teisėjauja tendencingai ar panašiai. Tačiau tai visiška nesąmonė.“
R.Barauskas jau prieš kurį laiką baigė teisėjo karjerą ir tapo komisaru. „Būti komisaru nėra taip paprasta, kaip atrodo. Reikia vienu metu stebėti sekretoriato darbą, žiūrėti rungtynes ir vertinti teisėjus. NKL būna, kad rungtynes aptarnauja krepšinį nelabai suprantantys žmonės, todėl pasitaiko klaidų, ypatingai susijusių su rungtynių laikrodžiu ir 24 sekundžių laiku,“ – šypsodamasis pasakojo R.Barauskas.
R.Barausko nuomone, po keleto metų jo vadovaujamo klubo auklėtiniai pasieks dar aukštesnį lygį ir jau galės teisėjauti LKL. „Vienas pirmųjų mano mokinių Saulius Račys teisėjauja Švedijos aukščiausioje krepšinio lygoje ir yra labai vertinamas teisėjas. Su juo dažnai palaikome ryšį ir jis yra dėkingas likimui. Jam dar tik dvidešimt keli metai, todėl karjeros viršūnė dar ateityje.
Geriausių NKL teisėjų dešimtuke yra Andrius Maleckas, Arūnas Lazdauskas, Karolis Barčas, Šarūnas Gabrilavičius. Dar keli metai ir jie teisėjaus LKL,“ – įsitikinęs R.Barauskas.
Konkurencija privalo būti
Konkurencija – lydi bene visų profesijų žmones. Ne išimtis ir teisėjai. Anot R.Barausko, norint siekti dar aukštesnių tikslų, konkurencija yra privaloma.
„Jei nebūtų konkurencijos – teisėjai netobulėtų. Kiekvienas arbitras nori teisėjauti LKL. Juk esame lietuviai, visada stengiamės, kad tik kitiems būtų blogiau, o mums – geriau.
Esu girdėjęs, kad teisėjai kartais pykstasi, apsižodžiuoja, negražiai kalba apie kolegas. Mano klube apie tai nesu girdėjęs, tačiau Lietuvoje ne sykį buvo panašių atvejų. Tokie dalykai suprantami, nes miesto lygose arbitrai švilpia po 2-3 rungtynes kiekvieną dieną. Tai tarsi konvejeris, dirbama kiekybei, o ne kokybei,“ – apgailestavo buvęs teisėjas.
R.Barauskas pasidžiaugė, kad jo pavyzdžiu krepšinio teisėjų klubą įkūrė LKL arbitras iš Šiaulių Antanas Ramanauskas. „Jis buvo atvykęs į Kauną. Papasakojau, kaip vyksta teisėjų užsiėmimai ir Antanas atidarė analogišką klubą Šiauliuose. Nors pasidalinti patirtimi prašė Panevėžio, Jonavos, Kėdainių ir kitų miestų atstovai, tik Šiauliuose pavyko atidaryti teisėjų mokyklėlę.“
Paklaustas, ar niekada nemąstė apie R.Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų klubo filialų steigimą kituose Lietuvos miestuose, R.Barauskas susimąstė, tačiau idėją nutarė palikti ateičiai.
„Jeigu dirbčiau tik su teisėjais, kaip man žadėjo naujasis A.Sabonio mokyklos direktorius, galėčiau apie tai pamąstyti. Bet juk negalėčiau keletą kartų per savaitę važinėti į skirtingus Lietuvos miestus, kas man mokėtų už kurą? Galima būtų surengti seminarą, bet iš jo daug naudos nebūtų – naujiems teisėjams reikia kuo daugiau teisėjauti ir įgyti daugiau patirties aikštelėje. Geram teisėjui, kaip ir geram krepšininkui, reikia visą laiką palaikyti formą ir teisėjauti kuo daugiau rungtynių,“ – įsitikinęs R.Barauskas.
Loading ...