K.Pilipauskas: Visas pasaulio taisykles norima suvienodinti
Vienas geriausių šalies arbitrų „Mūsų krepšiniui“ pasakojo apie taisyklių atnaujinimus, jų tikslus ir nesustojamą panašėjimą į NBA.
- Kurios iš taisyklių naujovių, jūsų manymu, yra svarbiausios ir kodėl?
- Nuo šių metų įsigalioja svarbesnė ir aiškesnio suvokimo nesportinė pražanga. Ji bus fiksuojama, kai gynėjas prasižengs prieš į greitą puolimą skubantį oponentą, būdamas šone arba iš nugaros. Tokia pražanga bus fiksuojama, jeigu tuo metu tarp puolėjo ir krepšio nebus jokio kito gynėjo. Futbole tokią pražangą vadina „paskutinės vilties“. Vėlgi daug kas priklausys nuo situacijos, tačiau jeigu puolėjui bus trukdoma surengti greitą ataką, tai – nesportinė pražanga. Ši naujovė įneš aiškumo.
Nuo naujo sezono slystančiam su kamuoliu žaidėjui nebus skiriami žingsniai. Žingsniais bus laikomas nebent ridenimasis su kamuoliu arba bandymas atsistoti su kamuoliu.
Taisykles papildė nauja situacija, kada skiriama techninė pražanga. Krepšininkas, kuris atliks pavojingą judesį alkūne, bus baudžiamas technine pražanga. Tokia situacija dažniausiai būna, kai gynėjas atkovoja kamuolį ir mėgina išgąsdinti varžovą. Techninė pražanga bus skiriama net tada, jeigu nebus jokio kontakto. Traktuojama, kad tokiu judesiu žaidėjas gali sužeisti oponentą.
Pakeistas labai nelogišku buvęs taisyklių momentas, kai besiginančios komandos gynėjas iškiša ranką pro lanko apačią ir liečia dar ant lanko šokinėjantį kamuolį. Tokiu atveju anksčiau nebūdavo skaitomi taškai, o tiesiog atiduodamas kamuolys puolančiai ekipai. Nuo šiol jeigu gynėjas iškiš ranką per lanko apačią ir palies kamuolį, visada bus užskaitomi taškai. Tai bus traktuojama kaip metimo į krepšį taisyklės pažeidimas.
Kiek pakeista puolimo zonos taisyklė. Nuo šiol kamuolį besivarantis žaidėjas pereis į puolimo zoną tik tada, kai abi jo kojos ir kamuolys bus už vidurio linijos. Tik tada teisėjas nustos skaičiuoti 8 sekundes. Anksčiau užtekdavo, kad puolimo zonoje būtų bet kuri kūno dalis.
Dar vienas pakeitimas – į gynybos zoną grąžintą neapvaldytą kamuolį galės gaudyti abiejų komandų krepšininkai. Anksčiau šis pažeidimas dažniausiai nutikdavo ginčo metu. Jeigu komanda dar neapvaldė kamuolio, puolimo zonoje atsispyręs žaidėjas gali nusileisti gynybos zonoje ir tai nebus traktuojama kaip vidurio linijos pažeidimas. Tačiau ši išimtis galioja tik tuo atveju, kai komanda dar nebuvo apvaldžiusi kamuolio.
Dar vienas, bet smulkus patikslinimas, kad po oficialiais varžybų marškinėliais nebebus galima dėvėti jokių marškinėlių trumpomis rankovėmis.
Visi šie taisyklių atnaujinimai pradeda galioti po olimpinių žaidynių, nuo spalio 1 dienos, kai prasidės naujasis sezonas.
- Priimtas sprendimas per dvejus metus tritaškio liniją atitolinti iki 6,75 m. (dabar – 6,25 m.). Kam to reikia, panašėjame į NBA?
- Šis sprendimas bus priimtas po metų ir tik pirmo lygio varžybose (olimpinėse žaidynėse, pasaulio vyrų ir moterų čempionatuose, U19 ir U17 vyrų ir moterų pasaulio čempionatuose, kontinentiniuose, zonų vyrų ir moterų čempionatuose).
Šalies čempionatuose pakeitimams duodamas laikas iki 2010 metų spalio mėnesio. Nes reikia daugiau laiko, kad nacionaliniuose čempionatuose dalyvaujančios komandos suspėtų perbraižyti aikšteles.
Šiuo metu pasaulyje egzistuoja trijų tipų taisyklės: JAV studentų čempionato NCAA, stipriausios pasaulio lygos NBA ir FIBA. Kiek žinau ir girdėjau, siekiama visas šias taisykles padaryti kiek įmanoma labiau panašias. Todėl FIBA ir mėgina priartėti prie NBA taisyklių.
Galėčiau apibendrintai sakyti taip: FIBA taisyklės galioja visiems krepšininkams, o NBA – tik tam tikro lygio vyrams, dažniausiai puikiems atletams. Todėl tai yra tam tikra problema, sukėlusi daugybę diskusijų.
- Ateityje po krepšiu esančiame puslankyje puolėjams nebebus skiriamos pražangos puolime. Vadinasi, puolėjai nebijos kontakto?
- Priimta taisyklė, kad po krepšiu esančiame 1,25 metro nutolusiame puslankyje puolėjui nebus skiriama pražanga puolime. Tai nereiškia, kad puolėjai nebus baudžiami pražangomis, bet leis puolėjams rungtyniauti efektingiau, padidinti dėjimų skaičių ir neleis silpnesniems gynėjams palįsti po puolėju bei provokuoti pražangų. Manau, kad krepšinis taps gražesnis ir efektingesnis.
Eurolyga vieną sezoną taikė šią taisyklę, tačiau vėliau paklausė FIBA rekomendacijų ir suvienodino standartus. Šios taisyklės esmė, kad jei atakuojantis puolėjas atsitrenkė į puslankio viduje stovintį gynėją, jam nebus skiriama pražanga puolime.
- Viena įdomiausių naujovių – trapecijos formos baudos aikštelė pakeis formą į stačiakampį. Kodėl?
- Baudos aikštelė tapo tokia pati kaip ir NBA. Anksčiau trapecijos formos baudos aikštelė turėjo savo paaiškinimą – kadangi krepšininkų ūgiai buvo gana skirtingi ir itin aukšti žaidėjai turėjo pranašumą, baudos aikštelė kiek nutolindavo aukščiausius krepšininkus nuo krepšio ir suteikdavo daugiau galimybių visiems kovoti dėl kamuolio po baudos metimų. Bet dabar krepšinyje ūgis nėra pats svarbiausias argumentas ir tikrai ne lemiamas veiksnys, todėl ši taisyklė tiesiog suvienodins standartus su NBA.
- Priimant naujas taisykles dažnai kalbama ir apie tai, kokį jos turi tikslą, kokią naudą duos.
- Nedalyvauju FIBA techninės komisijos darbe, todėl negaliu papasakoti, kokios buvo diskusijos ir kokie argumentai. Per Eurolygos teisėjų seminarą buvo naujų taisyklių pristatymas ir šios toks komentavimas.
Ten neišgirdau kitokių argumentų nei papasakojau. Visada sakoma, kad tikslas yra padaryti greitesnį, įdomesnį žaidimą. Matyt, komisijos žmonės analizuoja situacijas, atsižvelgia į trenerių rekomendacijas ir mėgina daryti žaidimą patrauklesnį akiai.
Kartais pakeitimai pasiteisina, kartais – ne. Tačiau žmonės dirba ir stengiasi patobulinti taisykles.
Kas man nepatinka, kad taisyklės keičiamos pernelyg dažnai. Išleidžiamos naujos taisyklės, o po metų pasirodo naujas traktavimas, kuris keičia taisyklės esmę. Tai neigiamas dalykas, nes labai dažni pokyčiai supainioja žmones.
Tie žmonės, kurie teisėjauja tarptautinėje arenoje, lengviau gauna informaciją ir susipažįsta su atnaujinimais, bet rajonų teisėjai, vaikų treneriai ir kiti sunkiai įsisavina naujoves.
Tuo tikslu kiekvienais metais rengiame seminarą, kuriame siūlome visiems be išimties paaiškinti taisyklių pasikeitimus. Seminaras orientuotas ne tik teisėjams, bet ir absoliučiai visiems treneriams. Retas strategas gali pasigirti, kad žino visus taisyklių pakeitimus.
Pavyzdžiui, nedaug kas žino, kad po kelių metų keisis 24 sekundžių taisyklė. Jeigu puolime stabdomas laikas ir yra likę daugiau nei 14 sekundžių, vadinasi, puolančiai ekipai tiek ir liks laiko. Bet jeigu ekipai liko mažiau laiko, jai bus skiriama naujos 14 sekundžių. Tokia situacija dažniausiai būna, kai gynėjai išmuša kamuolį į užribį.
- Ar nėra jausmo, kad tam tikromis taisyklėmis grįžtame į praeitį, į tas taisykles, kurios jau buvo anksčiau?
- Kartais toks jausmas tikrai yra. Būna taisyklių pakeitimų, kurie nepasiteisina, todėl tenka grįžti prie buvusių.
Labai įdomiai vystėsi techninės pražangos taisyklė ir už ją skiriama nuobauda. Anksčiau buvo skiriamas vienas baudos metimas ir kamuolys, dabar – du baudos metimai ir kamuolys.
Jaučiamas šioks toks blaškymasis, bet taisyklių vežimas artėja tobulėjimo link.
Manau, kad FIBA taisyklės pamažu artėja prie NBA. Ir tai nėra keista, nes NBA yra labai stipri komercinė struktūra, kuri padarė krepšinį patrauklia preke. Nenuostabu, kad ir FIBA norėtų, jog produktas būtų patrauklus ir gerai parduodamas.
- Kaip manote, ar teisėjams nebus sunku prisitaikyti prie naujų taisyklių?
- Manau, kad šiais metais jokių problemų nekils. Nuo naujojo sezono įsigalioja pakeitimai, kurie liečia tik tam tikrus žaidimo momentus ir nėra ypatingai reikšmingi.
Tarkime, nesportinė pražanga skiriama tik vieną, du, gal kartais tris kartus per rungtynes. Ranka iškišama per lanko apačią itin retai. Iš įvykdytų pakeitimų nematau nieko ypatingai sudėtino, kas iš principo keistų teisėjų darbo principą. Daugiau pakeitimų bus dar po metų.