Krepšininkų “dress kodai”: visi už
Vis dėlto Europos krepšinyje aprangos kodas (angl. dress code) kol kas yra retai sutinkamas, o kartais net kritikuojamas. Krepšininkai net į oficialius priėmimus išdrįsta ateiti kiemo stiliaus apranga ir dėl to nesijaučia nė kiek blogai.
Prieš keletą metų Kauno „Žalgiryje“ žaidė amerikietis Robertas Packas. Amerikietis gavo traumą ir į vienerias rungtynes, kuriose jis negalėjo žaisti, atėjo vilkėdamas elegantišką kostiumą. Tuomet niekas negalėjo suprasti, ar krepšininkas atėjo sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio, ar po dvikovos jis skuba į vestuves.
Tačiau R.Packo atsakymas į žurnalistų nusistebėjimą buvo itin paprastas: „Tai yra normalus žaidėjo elgesys kai jis negali rungtyniauti. Taip darau jau nebe pirmą kartą – jei nežaidžiu, apsirengiu kaip profesionalas. Tai nėra kažkoks ypatingas bandymas išsiskirti iš kitų žaidėjų, tiesiog taip priimta daryti JAV. Žaidėjas žiūrovų akyse turi atrodyti profesionaliai.“
Į Lietuvos žurnalistų akiratį buvo patekusi ir Karališkoji Madrido „Real“ komanda, kuri nuosavu lėktuvu atskrido žaisti Eurolygos rungtynių su kauniečiais. Tada visi Ispanijos ekipos žaidėjai į oro uosto laukiamąjį išėjo vilkintys vieningais kostiumais.
Maža to, „Real“ klubas neseniai sudarė sutartį su viena žymiausių pasaulyje vyriškų kostiumų siuvėja „Hugo Boss“ kompanija. Ši pasiuvo „Real“ krepšininkams dviejų stilių (juodą ir pilką) kostiumus bei parūpino dvejus baltus marškinius, du kaklaraiščius ir batus.
„Real“ klubas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms Europos komandoms, nes žaidėjų sutartyse su klubu yra aiškiai reglamentuojamos apsirengimo taisyklės. Krepšininkai tiksliai žino, kad jie privalo dėvėti vieningus kostiumus, kai ekipa keliauja į išvykos rungtynes arba traumuoti krepšininkai sėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio.
Kaip bebūtų gaila, solidumas dar nėra taip vertinamas ir suprantamas mūsų regione. Kalbant apie Lietuvos ekipas, savitą stilių ir griežtesnes ar nuolaidesnes apsirengimo taisykles turi vos trys šalies klubai – Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Šiauliai“.
NBA apsirengimo kodas – kasdienybė
Vienas geriausių pavyzdžių kalbant apie vieningą stilių – Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komandos. Pajėgiausia pasaulio krepšinio lyga turi griežtas taisykles, kaip privalo atrodyti krepšininkas. Nesilaikant šių taisyklių gresia įspėjimai, bausmės ar net suspendavimas.
NBA taisyklės konkrečiai nurodo, kokio tipo aprangą turi vilkėti krepšininkai, kai yra „darbo“ aplinkoje, tai yra, kai veikla yra susijusi su komanda arba lyga.
NBA draudžia krepšininkams „darbo“ metu nešioti berankovius marškinius, šortus, marškinėlius, sportinius ar laisvalaikio rūbus (išskyrus jei to reikalauja renginys), galvos apdangalus (išskyrus lygos ar komandos oficialius reikalavimus), grandinėles, kabančius papuošalus, medalionus, akinius nuo saulės (būnant uždaroje patalpoje), ausines (išskyrus autobusuose, lėktuvuose ar persirengimo kambariuose).
NBA apsirengimo kodą įvedė dėl įvaizdžio problemų. Ypatingai prie šių griežtų taisyklių priėmimo prisidėjo Kobe Bryanto istorija, kai jis neva išprievartavo moterį ir įžymiosios 2004 metų muštynės tarp Indianos „Pacers“ bei Detroito „Pistons“.
2005 metais NBA komisaras Davidas Sternas įvedė apsirengimo kodą ir NBA tobulėjimo lygoje NBDL. Pagal galiojančias taisykles, rungtynių metu krepšininkai turi vilkėti aprangą bei sportinius kostiumus, o treneriai – kostiumą (kaklaraištis nėra būtinas).
Prieš priimant sprendimą, D.Sternas susilaukė gana stiprios opozicijos, tačiau jis įtikino, jog pakilęs NBA įvaizdis padidins susidomėjimą krepšiniu, pritrauks naujų sirgalių, sudomins naujus rėmėjus ir pakels žaidėjų atlyginimus. Suprantama, kad krepšininkus šie argumentai įtikino. Be to, NBA nenori, kad žaidėjai būtų panašūs į banko darbuotojus, todėl nereikalauja vilkėti kostiumo ir kaklaraiščio, užtenka nepažeidinėti esamų taisyklių.
Vienos ryškiausių NBA žvaigždžių Allenas Iversonas, Paulas Pierce‘as, Timas Duncanas, Vince‘as Carteris, Rochardas Jeffersonas ir kiti oponavo NBA komisarui teigdami, jog apsirengimo kodas nepakeis žmonių charakterių ir nepadarys jų geresniais žmonėmis. A.Iversonas leido sau pasakyti, kad „įsigaliojęs apsirengimo kodas neišreiškia jo asmenybės“.
Neigiama pozicija buvo ypatingai dominuojanti juodaodžių jaunuolių tarpe, nes jie priklauso hip hopo kultūrai ir nė už ką nenori jos atsižadėti. Be to, pagrindiniai NBA komandų drabužių gamintojai „Nike“, „Reebok“, „Puma“ ir „Adidas“ taip pat daugiausiai dėmesio skyrė hip hopo stiliaus rūbams, todėl jie pernelyg nesidžiaugė naujais standartais.
Stephenas Jacksonas susitaikė su mintimi, kad nebegalės vilkėti savo mėgstamų rūbų, tačiau atsisakyti papuošalų jis negalėjo. „Neturėsiu problemų dėl apsirengimo kodo, bet atsisakyti savo grandinėlių – tai jau tikrai per daug“, – sakė krepšininkas.
Kur kas protingiau situaciją nagrinėjo jaunoji Klivlendo „Cavaliers“ žvaigždė LeBronas Jamesas, teigdamas, jog apsiregimas yra krepšinio dalis. „Tai nebus sunku. Kartais tingisi ieškoti rūbų spintoje, tačiau krepšinis – tai mūsų darbas ir turime jį dirbti tinkamai.“
„Magic“ veteranas Grantas Hillas teigė, kad jam apsirengimo kodas patinka. „Man patinka rengtis solidžiai. Kai pradėjau žaisti NBA, nebuvo jokių standartų ir taisyklių, todėl jautėsi betvarkė. Nesutinku, kad naujas apsirengimo stilius žlugdys charakterio savybes ir saviraišką, pažįstu žmonių, kurie jau siuvasi drabužius pas žymius dizainerius. Šiek tiek keista, kad NBA tapo madų šou, tačiau, mano manymu, tai gerai“.
„Nemanau, kad bus labai patogu, bet NBA yra galinga organizacija, kuri turi rodyti pavyzdį visam pasauliui. Esame tarsi verslininkai, todėl ir turime dėvėti kostiumus“ , – mintimis dalinosi Jutos „Jazz“ rusas Andrejus Kirilenko.
D.Songaila: turime apsirengti kaip profesionalai
Bene geriausiai nupasakoti NBA galiojančias apsirengimo taisykles galėtų ten rungtyniaujantis Lietuvos atstovas. Į „Mūsų krepšinio“ klausimus atsakė Vašingtono „Wizards“ ekipoje žaidžiantis Darius Songaila.
„Aprangos kodas yra teigiamas dalykas, nes mes esame profesionalai ir uždirbame daug pinigų, todėl turime ateiti į savo darbo vietą apsirengę taip, kaip priklauso profesionalams“, – sakė ne pirmus metus NBA rungtyniaujantis D.Songaila.
Vis dėlto ne visada D.Songailai būna patogu vilkėti kostiumą ar kitokią oficialią aprangą. „Kartais po vėlyvų rungtynių sėdame į lėktuvą ir dar 3 – 4 valandas skrendame. Tada norisi patogumo ir vilkime sportinius rūbus. Dažnai su savimi krepšyje tenka turėti sportinių, laisvesnių rūbų, kuriuos pasiliekame skrydžiui.“
„Prisitaikyti prie apsirengimo taisyklių nebuvo sunku, nes uždirbame pakankamai pinigų, kad galėtume įsigyti reikiamų rūbų. Be abejo, susirasti tokių rūbų, kurie būtų ir stilingi, ir patiktų, ir dar atitiktų reikiamą dydį yra sunku. Visus kostiumus, marškinius ir švarkus man siuvo pagal individualų užsakymą. Siuvėjai parinko rūbus pagal mano norus, išmatavimus bei norimą stilių. Panaši situacija ir su batais. Patinkančios avalynes reikia ilgai ieškoti, bet viskas yra įmanoma“, – pasakojo buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas.
„Atsiliepimai apie apsirengimo kodą iš pradžių buvo nelabai geri, bet dabar daugumai krepšininkų tai visiškai normalus dalykas. Krepšininkams patinka gerai apsirengus eiti i darbą, nes dažnai prieš rungtynes esame filmuojami. Be to, NBA žiūrovai savo aplodismentais renka stilingiausią krepšininką“, – kalbėjo D.Songaila.
Paklaustas, ar NBA žaidėjai aprangos kodo privalo laikytis visą laiką, D.Songaila teigė, jog taisyklės galioja tik „darbo metu“. „Aprangos kodo privaloma laikytis tik tada, kai daroma kas nors bendro su komanda ar kaip nors įtakoja komandos įvaizdį“.
LKL dress kodai
NBA yra bene vienintelė krepšinio organizacija pasaulyje, kuri įpareigoja krepšininkus vadovautis apsirengimo kodu. Nors oficialių apsirengimo kodų nei mūsų, nei Baltijos šalyse ar Europoje nėra, apie Lietuvos krepšinio lygos (LKL) poziciją papasakojo pirmenybių atstovė spaudai Raminta Kaminskaitė.
R.Kaminskaitė sutiko, kad aprangos kodas būtų reikalingas krepšinyje. „Manau, kad apsirengimo kodas ne tik reikalingas, bet ir būtinas. Krepšinis – tai ne tik sportas, bet ir socialinę reikšmę turintis dalykas. Krepšinis, kuris yra pirmaujanti sporto šaka Lietuvoje diktuoja tam tikras madas, krepšininkai, treneriai tampa sektinu pavyzdžiu jaunimui, vaikams. Todėl net ir tokios detalės, kaip apranga, yra svarbios, nes formuoja tiek LKL, tiek komandų, tiek paties mūsų šalies krepšinio įvaizdį ir puoselėja tam tikras vertybes bei nuostatas“.
„Sportas yra labai visuomeniškas dalykas, todėl svarbu ne tik elgtis pagal visuomenės nustatytas bendras taisykles, bet ir atrodyti tvarkingai. Krepšinio rungtynės yra oficialus renginys, į kurį renkasi žmonės, todėl reikia juos gerbti ir atrodyti atitinkamai. Apranga parodo žmogaus kultūros lygį ir santykį su jį supančia aplinka“.
Nors griežtų taisyklių, kaip turėtų atrodyti LKL komandos žaidėjai nėra, tam tikri apsirengimo standartai aptariami lygos nuostatuose. LKL nuostatuose yra pažymėta, kad komandų treneriai ir jų asistentai turi vilkėti kostiumus“.
Ar atsiradusi oficiali komandų apranga ką nors pakeistų? „Kaip jau minėjau, oficiali komandos apranga ne tik identifikuoja pačią komandą, formuoja jos įvaizdį, bet ir formuoja krepšinio kultūrą bei solidų požiūrį į šį amatą. Kai kuriems žmonėms sportas asocijuojasi tik su treningais ir ribotu išsilavinimo lygiu. Apranga vienas iš tų dalykų, kurie gali formuoti visiškai priešingą požiūrį“, – įsitikinusi LKL atstovė spaudai.
„Galiu tik įsivaizduoti, kad oficiali komandos apranga turėtų įpareigoti ir pačius žaidėjus bei trenerius. Įpareigoja gerbti komandą, savo darbą, o tuo pačiu sulaukti pagarbos iš aplinkinių. Taip pat įpareigoja bet kokioje situacijoje elgtis atsakingai, nes vis dėlto krepšininkai yra visuomet dėmesio centre“, – pozityvių argumentų netruko pašnekovei.
Lietuvoje apsirengimo kodus turi trys komandos: „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ir „Šiauliai“. Ar kitokia apranga išskiria šias komandas iš daugumos? „Žinoma. Galima tik pagirti stipriausias šalies komandas, kurios savo profesionalumą demonstruoja ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų.“
R.Kaminskaitei nebuvo naujiena, kad stipriausia pasaulio krepšinio lyga NBA turi griežtą apsirengimo kodą, bet atstovė suabejojo, ar tokios taisyklės pasiteisintų Lietuvoje. „NBA turi labai daug kitų reikalavimų, kurių mes negalime kelti savo komandoms dėl objektyvių priežasčių. Visi žinome, koks yra NBA čempionato lygis, apskritai, kokia yra NBA struktūra ir bazė. Kai mes neturėsime problemų su pinigų išmokėjimais, kai turėsime geras arenas, tuomet galėsime įvesti papildomus reikalavimus dėl aprangos“.
LSKL vadina save stilingiausia lyga
Lietuvoje vieningą apsirengimo stilių mėgino įvesti Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL). Lygos prezidento Rimanto Cibausko iniciatyva visoms komandoms buvo pasiūtos aprangos, sportiniai kostiumai, treneriams – kostiumai.
„LSKL visuomet skelbė, jog yra geriausia, stipriausia ir stilingiausia lyga Lietuvoje. Ir aprangos prasme LSKL yra geriausiai pasiruošusi, – sakė LSKL prezidentas. – Tik studentai turi visiškai vienodą aprangą siūtą vieno gamintojo. Vienu metu vaikinai vilkėjo taip vadinamus trijų ketvirčių šortus, kurie dengė beveik tris ketvirčius kojos.“
„LSKL rungtyniaujančios merginos pirmosios Lietuvoje vietoje įprastų šortų išbandė taip vadinamus sijonėlius. Tad studentai, kaip ir dera jaunimui, diktavo šalyje madas,“ – didžiavosi LSKL išskirtinumu R.Cibauskas.
Vis dėlto įvesti vieningą apsirengimo stilių ne tik rungtynių metu, bet ir po jų LSKL nemėgino. Greičiausiai to ir nereikia, nes būtų labai keista matyti į rungtynes atvykstančius kostiumuotus studentus. Tai prieštarautų studentiškumo sampratai, nors iš kitos pusės, jei būtų sukurtas specialus jaunatviškas apsirengimo stilius, tokia idėja turbūt būtų greitai prigijusi.
„Žalgiris“ apsirengimo stilių naudoja nuo seno
Kauno „Žalgiris“ – tai Lietuvos krepšinio lygos čempionas, Eurolygoje rungtyniaujanti komanda, kuri yra priversta naudoti savitą stilių atitinkantį apsirengimo kodą. Nors klubas griežtai nereglamentuoja, kaip krepšininkai turi rengtis į rungtynes ir po jų, tam tikros taisyklės yra.
„Žalgirio“ komandoje aprangos kodas yra naudojamas, – „Mūsų krepšiniui“ sakė Kauno komandos komunikacijos direktorius Almantas Kiveris. – „Žalgiris“ yra Eurolygos ekipa, kuri turi demonstruoti ne tik aukštus rezultatus aikštelėje, bet ir atitikti aukščiausio lygio įvaizdį. Vieningas aprangos kodas yra viena įvaizdžio detalių, kuriai klubas skiria dėmesio.“
A.Kiveris pasakojo, kad „Žalgiris“ turi skirtingas apsirengimo taisykles žaidėjams ir treneriams. „Žaidėjai ir treneriai į rungtynes išvykoje Lietuvoje ar užsienyje vyksta apsirengę apranga su klubo simbolika, kuria visus komandos narius aprūpina klubo techniniai rėmėjai. Į namų rungtynes žaidėjai dažniausiai atvyksta atskirai, todėl bendras aprangos kodas nėra privalomas.“
„Per rungtynes pagal lygų nuostatus komandos treneriai turi vilkėti kostiumus. Šio reikalavimo oficialių rungtynių metu laikomasi visada. Gydytojas ir masažuotojas, pagal nuostatus, gali vilkėti vienodą sportinę aprangą, tačiau mūsų komandos gydytojas dažniausiai vilki kostiumą“, – pasakojo klubo atstovas.
„Žalgirio“ komunikacijos direktorius teigė, kad komanda nenumato konkretaus apsirengimo traumuotiems krepšininkams. „Traumuotas žaidėjas į rungtynes turi atvykti apsirengęs tvarkingai. Kostiumo dėvėjimas nėra privalomas. Išvykose į užsienį komanda vilki vienodą aprangą, kuri yra sukurta būtent kelionėms“.
„Aprangos kodo „Žalgiris“ laikosi nuo seno. Jis nėra sukurtas ir įvestas tik pastaraisiais sezonais. Komandoje tai yra įprastas dalykas ir klausimų dėl to net nekyla“, – su problemomis sakė nesusiduriantis A.Kiveris.
„Lietuvos rytui“ svarbiausia – žaidėjų komfortas
Kita aukščiausio lygio Lietuvos komanda Vilniaus „Lietuvos rytas“ taip pat turi savitą apsirengimo stilių. Maža to, sostinės klube yra atsakingas darbuotojas, kuris rūpinasi krepšininkų, trenerių ir administracijos darbuotojų aprangos klausimais.
Klubo vadybininkas Giedrius Aidietis „Mūsų krepšiniui“ pasakojo, kad „Lietuvos rytas“ turi reglamentuotas taisykles, kaip turėtų apsirengti komandos žaidėjai ir treneriai. „ Treneriai visą laiką dėvi kostiumus, marškinius ir kaklaraištį. Žaidėjams apranga parenkama priklausomai nuo kelionės ir jos trukmės, kokiu būdu vykstame. Stengiamės, kad žaidėjams būtų patogu. Prieš kiekvieną kelionę informuojame žaidėjus, kaip jie turėtų apsirengti.
Tai būna tam tikras apsirengimas iš „Lietuvos ryto“ naudojamų rūbų. Pavyzdžiui, gali būti sportinė apranga, vieningi megztiniai ar kitkas. Kiekvieną kartą keičiame tam tikrą apsirengimo detalę. Nereikalaujame, kad į namų varžybas žaidėjai atvyktų apsirengę kažkaip ypatingai, svarbiausia, kad jiems būtų patogu.“
„Krepšininkų apsirengimas turi asocijuotis su klubu. Žaidėjai atkreipia žmonių dėmesį, todėl reprezentuodami klubą ne tik aikštelėje, bet ir už jo ribų krepšininkai turi būti tvarkingai apsirengę“, – sakė G.Aidietis.
„Lietuvos ryto“ vadybininkas papasakojo, kad visi komandos žaidėjai važinėja tokiais pačiais automobiliais. „Šį dalyką turbūt taip pat galime priskirti prie klubo stiliaus. Vairuodami krepšininkai reprezentuoja mūsų klubą, nes ant visų automobilių yra „Lietuvos ryto“ logotipas ir žaidėjų pavardė“.
„Kiekvieno krepšininko sutartys su klubu yra skirtingos, tačiau sakoma, jog darbo metu žaidėjai turi dėvėti klubo atributiką“, – pagrindinę apsirengimo taisyklę įvardijo G.Aidietis.
„Komandos apsirengimo stilių sukūrė rūbus siuvančios kompanijos, o taip pat turime atsakingą darbuotoją, kuris prižiūri ir rūpinasi apranga. Jis atsakingas už viską, kas susiję su apranga. Kadangi krepšininkų dydžiai yra nestandartiniai, kyla nemažai klausimų“, – sakė G.Aidietis.
A.Jagelavičiutė: Kostiumas yra stebuklingas rūbas, nėra vyro, kuriam jis netiktų
Lietuvos žmonėms gerai pažįstama iš televizijos ekrano Agnė Jagelavičiūtė yra ne tik buvusi realybės šou dalyvė, gelbėtoja, laidų vedėja, bet ir dizainą ir stilistiką puikiai išmananti jaunatviška mergina. Ji „Mūsų krepšiniui“ pakomentavo savito stiliaus ir apsirengimo būtinybę krepšinyje.
„Manau, kad apsirengimo kodas krepšinyje yra absoliučiai būtinas. Juk krepšininkai reprezentuoja ne tik save, bet ir komandą, kuriai atstovauja. Be to, jie Lietuvoje yra įžymybės, todėl privalo rūpintis savo apsirengimu“, – kategoriška apsirengimo klausimais buvo A.Jagelavičiūtė.
„Krepšininkai yra aukšti, todėl labai kremta į akis, o apsirengimo stiliaus nebuvimas yra baisus dalykas. Asmeniškai pažįstu daug krepšininkų ir dalyvauju jų renginiuose. Kartais jie ateina vilkėdami džinsus ar net šortus, kažkuris užsideda kostiumą – pribloškiantis vaizdelis, kai nėra vieningų standartų.“
„Krepšininkai – tai simpatiški vyrai, turintys didesnius, treniruotus kūnus, tad jeigu rūbai yra nesuderinti, žaidėjai atrodo tarsi kaip spintos. Sportininkams reikalinga individuali dizainerių konsultacija, todėl klubas turėtų siūti ne tik aprangas, bet ir kostiumus bei laisvalaikio rūbus. Užsakymai turėtų būti ne pagal standartinius dydžius, bet kiekvienam žaidėjui individualūs. Kadangi reikia konkretumo, be profesionalių dizainerių pagalbos krepšininkai neišsiverstų“, – savo nuomonę išreiškė A.Jagelavičiūtė.
„Kostiumas yra stebuklingas rūbas, bent jau moteriai. Jis parodo vyro esybę. Esu tikra, kad nėra vyro, kuriam netiktų kostiumas, tiesiog yra blogi kostiumai. Vilkėdamas kostiumą vyras pasitempia. Komanda, kuri yra laimėtoja, kur vertinamas vyrų padarytas darbas turėtų skirti dėmesio apsirengimui. Net neturėtų kilti klausimas nešioti kostiumą ar ne, juk banke niekas neklausia darbuotojų, ar jie nori nešioti darbo uniformą. Kadangi žaidėjai reprezentuoja komandą ir už tai gauna didelius pinigus, jie turėtų apsirengti atitinkamai“, – tvirtino A.Jagelavičiūtė.
„Apskritai, man sportas primena kariuomenę, kur disciplina yra vienas iš svarbiausių faktorių, padedančių pasiekti rezultatų. Ar kas nors susimąstė, kaip krepšininkams palengvėtų, jeigu nebereikėtų sukti galvos, kokį rūbą užsidėti? Baigiau gimnaziją, kur vyko daugybė reformų. Kaip tik tuo metu buvo sprendžiamas klausimas, ar reikalingos uniformos. Didžioji dalis tėvų pasisakė teigiamai ir jos buvo įvestos. Dabar žiūriu nuotraukas iš mokyklos laikų ir tiesiog nuostabu, visi tvarkingi, gražūs, o be uniformų – visiškas bardakas.“
„Manau, kad krepšininkų apsirengimu turėtų rūpintis klubas. Nebūtina, kad komandos taisyklės reglamentuotų apsirengimą iki minimalios detalės, bet kad visi žaidėjai žinotų, jog į renginius reikia ateiti vilkint kostiumą. Kiek pamenu, Lietuvos rinktinė turi marškinėlius su kalnieriuku, be kalnieriuko, baltus ir žalius marškinėlius. Jie nėra vienodi. Bet svarbu, kad rankovės būtų vienodo ilgio ir stiliaus. Galima sukurti visą drabužių liniją, bet būtinai reikia dizainerių pagalbos.“
„Be jokios abejonės, apsirengimo kodas pridėtų tvarkos, kuri reikalinga bet kokiame rimtame dalyke. Krepšinis yra labai rimtas, didelius pinigus sukantis verslas, juk ne Vilijampolės berniukų susibėgimas. Tegul krepšininkai saviraiška užsiima aikštelėje, o už jos ribų būna tvarkingi ir pavyzdingi žmonės. Kalbant apie pavyzdį kitiems, krepšininkai privalo būti pasitempę, nes tai vyrai, kuriais labiausiai didžiuojamės. Jie turi būti ypatingai gerai atrodantys“, – neabejojo pašnekovė.
„Reziumuojant galima sakyti, kad darbo metu reikia dėvėti darbo rūbus. Todėl ne išimtis ir krepšininkai, kurie turėtų atrodyti ne tik tvarkingai, bet ir stilingai bei gražiai“, – baigė pokalbį A.Jagelavičiūtė.
Loading ...