Lietuvos sirgaliams rinktinė – šventa

Priimta sakyti, kad krepšinis Lietuvoje – antroji religija. Pagal LKF prezidento Vlado Garasto skaičiavimus, per 2007 metus šalyje buvo sužaistos maždaug 10 tūkstančių krepšinio rungtynių.

Kalbant apie krepšinį, dažniausiai skiriamas dėmesys komandoms, treneriams, žaidėjams ir kitiems žaidimo elementams, tačiau apie vieną svarbiausių dedamųjų – sirgalius – pamiršta tiek žiniasklaida, tiek komandos.

Pajėgiausios Lietuvos krepšinio komandos turi fanų klubus. Jie vienija panašios ideologijos sirgalius į vieną būrį ir palaiko savo mylimą komandą tiek namų, tiek išvykos susitikimuose.

Bene vienintelė euforija, vienijanti visus Lietuvos žmones – nacionalinės rinktinės kovos. Kiekvienais metais Lietuvos rinktinės sirgalių būrys vis didėja, žmonių dėmesys krepšininkams auga, o geltona, žalia ir raudona spalva nusidažę fanai garsina šalį tarptautinėse varžybose.

Lietuvos sirgaliai atgimė Švedijoje

„Buvo toks „Žalgirio“ sirgalius Česka. Nepamenu jo pavardės, bet jis turėjo didelius ūsus, – prisiminimais dalinosi buvęs žalgirietis, SSRS ir Lietuvos rinktinės žaidėjas Rimas Kurtinaitis. – Jis mus lydėjo į visas rungtynes.“

Ankstesniais laikais, Lietuvos žmonės neturėjo galimybės keliauti, kur panorėję. „Reikėtų nepamiršti, kad Sovietų Sąjungos laikais žmonės neturėjo galimybių išvykti į užsienį ir gyvenimo sąlygos nebuvo labai geros. Vis dėlto kai „Žalgiris“ žaisdavo finale su CSKA, į Maskvą atvažiuodavo daugybė lietuvių, kurie užpildydavo areną ir jausdavomės tarsi Kaune,“ – tęsė R.Kurtinaitis.

Buvęs snaiperis prisiminė, kaip 1986 metais „Žalgiris“ iškovojo tarpkontinentinę V.Džonso taurę Argentinoje. „Buvo ypatingai daug mūsų sirgalių, matyt, vietinių gyventojų. Tuo metu Lietuvoje negalima buvo naudoti trispalvės atributikos, todėl televizija nerodė varžybų. Fanai turėjo labai daug Lietuvos vėliavų ir žaidėme nerealioje atmosferoje.“

Dabar Lietuvos rinktinės trenerio asistentu dirbantis R.Kurtinaitis tvirtino, kad Lietuvos sirgalių ėmė sparčiai daugėti po sėkmingo pasirodymo Europos čempionate Švedijoje, kai lietuviai grįžo su aukso medaliais.

„Lietuvos sirgalių skaičius kiekvienais metais vis auga. Toks jausmas, kad Europos čempionato Švedijoje finale buvo tik lietuviai. Dabar žmonės turi galimybių palaikyti savo šalies komandą užsienyje. Europos čempionate Ispanijoje taip pat buvo labai daug sirgalių.“

„Daugelis lietuvių – racionalūs. Jie namuose stebi rinktinės žaidimą grupės varžybose ir nesėkmės atveju, neskrenda į varžybas. Yra žmonių, kurie atvyksta tik į finalinius etapus. Pamenu, kad į Švediją po kiekvienų laimėtų rungtynių skrido papildomi lėktuvai su naujais sirgaliais. Ir jie nesuklydo – mūsiškiai tapo čempionais,“ – pasakojo R.Kurtinaitis.

Klubinė fanų kultūra dar tik gimsta

„Mūsų krepšinio“ atliktas tyrimas parodė, kad didžioji Lietuvos sirgalių dalis pirmąja priežastimi, kodėl palaiko kurią nors komandą, nurodė meilę krepšiniui. Tik po to sirgaliai akcentuodavo ištikimybę savo mylimai ekipai. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje fanų klubai neturi tokių gilių tradicijų ir kultūros, kaip pajėgiausios Europos ekipos.

Šiuo metu visų Lietuvoje veikiančių fanklubų narių skaičius neviršija 500, nors teigiama, kad krepšiniu domisi didžioji dalis šalies gyventojų.

Pavyzdžiui, Saloniukuose (Graikija) gyvena per 360 tūkstančių žmonių (kiek daugiau nei Kaune), o vienas iš trijų „Aris“ fanklubų „Ierolohites“ vienija daugiau nei 1100 aktyvių sirgalių, kurių bent pusė vyksta ir į visas ekipos išvykos rungtynes (išskyrus Eurolygą). Reikėtų nepamiršti, kad mieste yra bent 2 aukščiausioje lygoje rungtyniaujančios ekipos. Kitas „Aris“ fanklubas „Super-3” turi maždaug 700 aktyvių narių.

Pirmasis Lietuvos krepšinio fanklubas susikūrė Kaune, 1987 metais pradėjo veikti neoficialus „Žalgirio“ sirgalių klubas. Kiek vėliau, 1994 metais, kai Vilniaus „Sakalai“ iškopė į LKL, susikūrė pirmasis Vilniaus fanklubas.

Per ateinančius 10 metų susikūrė Klaipėdos „Neptūno“ sirgalių klubas „Vakarų banga“, „Šiaulių“ klubas „Šiauliai fans“, „Lietuvos ryto“ sirgalių klubas skilo į JBR (Juodai baltai raudonus) ir „Rytas Ultras“. Šįmet susikūrė jau trečiasis „Lietuvos ryto“ fanklubas – „Rytas Fans Panevėžys“.

Esama klubinė sirgalių situacija šalyje yra gana silpna. Kyla klausimas, kodėl Lietuvoje aktyvių fanų taip nedaug. Atsakymą gavome MK tyrimo metu – 65 procentai apklaustųjų tvirtino, jog tik pajėgios ekipos domina sirgalius.

Sirgaliai padeda komandai

Sporto psichologai vieningai tvirtina, kad komandos sirgaliai – šeštasis žaidėjas, galintis padėti ekipai iškovoti pergalę ar įveikti krizę.

„Krepšinyje sirgalių faktorius yra labai svarbus ir jie smarkiai įtakoja komandos rezultatus, – sakė Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys R.Kurtinaitis. – Žinodama, kad arenoje bus daug sirgalių, komanda daug geriau nusiteikia rungtynėms, jaučia didesnę atsakomybę.“

„Būna, kad aktyviai už komandą serga tik vienas sirgalius, bet kai tūkstančiai mūsiškių gieda himną, tai tiesiog neįtikėtinas jausmas. Didžiuojamės, kad Ispanijoje buvo tiek daug Lietuvos sirgalių, jautėmės tarsi namie,“ – prisiminė R.Kurtinaitis.

Rinktinės sirgaliai – iš meilės tėvynei

Lietuvos rinktinė nuo seno garsėja savo vieningumu ir kovingumu. Greičiausiai šios savybės persidavė ir sirgaliams. Visi kalbintų sirgalių klubų atstovai vieningai tvirtino, kad palaiko Lietuvos rintinę.

„Meilė tėvynei – didžiausia mūsų vertybė. „Sakalų“ sirgaliai drąsiai gali vadintis Lietuvos rinktinės palaikymo pradininkais, nes aktyviai palaiko rinktinę nuo 2001 metų Turkijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Olandijoje, kur nebuvo nė vienos kitos Lietuvos komandos sirgalių,“ – pasakojo „Sakalai Ultras“ lyderis Darius Dubickis.

„Rytas Ultras“ atstovas (vardo pašnekovas sakyti nenorėjo) tvirtino, kad ne visi sirgaliai gali sau leisti palaikyti komandą užsienyje. „Daugiausiai palaikome rinktinę Lietuvoje. Į varžybas užsienyje nukeliauja vos vienas kitas aktyvesnis sirgalius. Taip yra dėl milžiniškų išlaidų.“

„Žaliosios mirties“ fanklubo lyderis Ričardas Petrauskas sakė, kad „Žalgirio“ sirgaliai drauge stebi rungtynes ir palaiko lietuvius. „Susirenkame visi ir kartu į kurią nors kavinę ir ne tik žiūrime varžybas, tačiau ir aktyviai palaikome rinktinę.“

Rinktinė – šventas reikalas

Ne paslaptis, kad kiekvienos komandos fanų klubai turi savo ideologiją, pažiūras. Tačiau visos komandos pamiršta savo principus, kai klausimas paliečia Lietuvos rinktinę.

„Lietuva – šventas žodis visiems sirgaliams, todėl konfliktų ar piktų replikų, palaikant Lietuvos rinktinę, nebūna, – sakė „Rytas Ultras“ atstovas. – Visi turime bendrą tikslą, kuris užgožia bet kokius pykčius ir nesutarimus.“

„Rinktinė – šventas reikalas, jokių nesutarimų negali būti,“ – antrino „Vakarų bangos“ lyderis Česlovas.

„Lietuva – mažytė šalis, todėl esame labai vieningi. Daugiau niekuo negalime pasigirti išskyrus krepšinį. Kai laimine, visuose miestuose žmonės išeina į gatves, švenčiame. Matome, kad krepšininkai vieningi, todėl ir mes tokie,“ – sakė R.Petrauskas.

„Esame Lietuvos vaikai. Manau, kad ir Graikijoje, kur nesutaikomi priešai yra „Panathinaikos“ ir „Olympiacos“ fanai per rinktinės kovas pamiršta savo komandų spalvas ir serga už gimtinę. Taip ir turėtų būti,“ – tikino JBR valdybos narys Romas Matijoška.

„Būna, kad su „Lietuvos ryto“ sirgaliais nelabai sutariame, bet rinktinę palaikome kartu. Nesutarimų nebūna, kaip tik padedame vieni kitiems ir susivienijame. Lietuva juk viena ir maža, todėl negali būti susiskaldymų,“ – tikino „Žaliosios mirties“ prezidentas.

„Sakalų“ fanklubo lyderis tvirtino, kad skeptiškai vertinami pasyvūs rinktinės sirgaliai. „Žmonės nesupranta, kad rinktinę reikia palaikyti dainomis, o ne švilpavimu bei šūkiais „eina, eina“. Taip sugeba visi, o mes turime įrodyti, kad Lietuva – tai ne visi. Lietuva yra vienintelė ir geriausia! Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.“

Lietuvos sirgaliai – organizuoti ir vieningi

Lietuvos rinktinės sirgalius, skirtingai nuo kitų šalių fanų, nesunku atpažinti – jie vilki trijų spalvų rūbus, dažniausiai susivienija į didesnius ar mažesnius būrius, nuolat dainuoja ir skanduoja.

„Lietuvos sirgaliai yra labai gerai organizuoti: vienodai apsirengę, turi vienodą atributiką, matosi, kad tai ne atsitiktiniai turistai. Organizuota masinė sirgalių grupė suteikia solidumo. Mūsiškiai atvyksta su daugybe būgnų, turi parengę skanduočių. Jaučiasi, kad sirgaliai pasiruošę, parepetavę. Labai malonu, kai visi dainuoja mūsų šalies himną,“ – pasakojo R.Kurtinaitis.

„Krepšinis – intelektualus sportas ir sirgaliai yra intelektualūs. Jaučiasi nuoširdus sirgalių noras, kad laimėtų komanda. Jie lydi mus į autobusą, linki sėkmės arenoje. Tai toks jausmas, kurį sunku įvardinti.“

Esu pastebėjęs, kad toks sirgalių elgesys būdingas mažesnėms tautoms. Žmonės susivienija, susikaupia ir mėgina bendromis pastangomis siekti geriausio rezultato. Pamenate, kai 1990 metais žmonės stojo į Baltijos kelią? Tokiais momentais ir galime parodyti pasauliui, kokie iš tiesų esame,“ – sakė R.Kurtinaitis.

Vienas rinktinės trenerių teigė, kad Lietuvos sirgalių temą dažnai paliesdavo Europos čempionate Ispanijoje.

„Labai daug kalbėjome apie sirgalius. Kai Sėkla pateko į policiją ir ispanai nulaužė Lietuvos vėliavą, buvome sunerimę. Diskusijos tarp žaidėjų ir trenerių vyko iki tol, kol sirgaliaus neišleido. Norėjome jam padėti, kreipėmės į įvairias institucijas.“

Anot R.Kurtinaičio, rinktinės žaidėjai ir treneriai labai džiaugiasi savo sirgaliais. „Visada išeidami iš aikštelės padėkojame sirgaliams. Jie yra mūsų, Lietuvos krepšinio, dalis. Net neįsivaizduoju situacijos, kad į rungtynes atvažiuotų rinktinė ir nebūtų mūsų sirgalių.“

Tikras sirgalius turi būti ištikimas

Lietuvos komandų fanų klubų atstovai įvardino skirtingas tikro sirgaliaus savybes, tačiau visi sutiko – aistruolis turi būti ištikimas savo ekipai, net jeigu jai nesiseka.

„Norint būti tikru sirgaliu, reikia domėtis komandos gyvenimu, palaikyti ir populiarinti Lietuvos krepšinį šalyje bei užsienyje, tinkamai atstovauti Lietuvai,“ – įsitikinęs JBR atstovas.

„Rytas Ultras“ nuomone, tikras Lietuvos rinktinės fanas turi būti vedamas ne mados jausmo, o patriotizmo.

„Žalgirio“ sirgalių klubo prezidentas teigė, kad rinktinės aistruoliai turėtų vilkėti Lietuvos atributiką ir aktyviai palaikyti komandą.

„Komandos palaikymas – tai ne tik alaus gėrimas, saulėgrąžų valgymas, dūdų putimas ir balionų daužymas. Rinktinę reikia palaikyti balsais, vėliavomis, plojimais,“ – sakė „Vakarų bangos“ lyderis Česlovas.

„Svarbiausia – ištikimybė. Nesvarbu, komanda laimi ar ne. Palaikymas neturėtų prasidėti ir pasibaigti teisėjo švilpuku. Rinktinės palaikymas – tai ne tik kelios dienos Europos ar pasaulio čempionato, tai visas gyvenimas,“ – įsitikinęs Vilniaus „Sakalų“ sirgalių klubo lyderis.

Daugiausiai dėmesio Ispanijoje – Lietuvos sirgaliams

Daugiausiai dėmesio Lietuvos rinktinės sirgaliai susilaukė Europos čempionate Ispanijoje. Nors pirmasis atsiminimas – liūdna istorija su nuplėšta vėliava ir policijos konfliktas su mūsiškiais, Ispanijos žiniasklaidai įspūdį paliko kita.

Jau po pirmųjų pogrupio dvikovų Maljorkoje, ispanų spauda pasiūlė pamiršti „Palma arena“ pavadinimą ir sporto rūmus vadinti „Lietuvos arena“ („Lituania arena“). Daugiau nei 2 tūkstančiai sirgalių užpildė Maljorkos areną milžiniškomis trispalvėmis ir griausmingu būgnų triukšmu.

Sirgalių šturmo susilaukė ir Lietuvos rinktinės atributika prekiaujančios parduotuvės. Akimirksniu buvo parduoti marškinėliai, kepuraitės, šalikai ir kiti su Lietuva bei trispalvės motyvais susiję atributai.

Į Lietuvą sugrįžusią šalies rinktinę Vilniuje sutiko apie dešimt tūkstančių krepšinio gerbėjų. Žmonės linksminosi visuose miestuose, o kitą dieną sunkiai kėlėsi į darbus.

Žurnalistai stebėjosi, kaip mūsų šalies himną tribūnos gieda tarsi specialiai atvežtas ąžuoliukų choras. Sirgalių euforija Ispanijoje stiprėjo sulig kiekviena pergale, o kluptelėjimas pusfinalyje ne tik nesumažino fanų vienybę, bet tik padidino ją.

Fanų prognozės – geros

Kol kas dar sunku spręsti apie rinktinę ir jos pasirodymą. Nėra žinomi krepšininkai, kurie rungtyniaus olimpinėse žaidynėse. Vis dėlto sirgaliai per daug ne nerimauja – galutinis rezultatas jiems nėra pernelyg svarbus.

„Dar liko daug laiko, kol sužinosime, kas žais rinktinėje. Tikiu, kad viskas bus gerai ir mums pavyks surinkti svajonių komandą,“ – optimistiškai planavo JBR atstovas R.Matijoška

„Jei kiniai neapnuodys mūsiškių šuniena, būsime tarp keturių pajėgiausių olimpiados komandų,“ – humoro jausmo nestokojo „Neptūno“ sirgalių klubo lyderis.

Sirgalių klubų atstovai tikino, kad net jeigu ir nepavyks surinkti pajėgiausios sudėties, rinktinę palaikančių žmonių nesumažės.

„Nėra labai svarbu, kurie krepšininkai žais rinktinėje, vis tiek juos palaikysime. Visi trys milijonai bus prilipę prie televizorių ekranų ir sirgsime už savo komandą,“ – tvirtino JBR valdybos narys.

„Net jeigu vienas kitas žaidėjas neatvažiuos, tai nebus tragedija. Krepšininkams malonu žaisti rinktinėje, ten gera atmosfera, draugiški santykiai. Todėl ir rezultatai bus geri,“ – įsitikinęs „Žaliosios mirties“ prezidentas.

„Sakalų“ sirgalių klubo lyderis teigė, jog rezultatas nėra pats svarbiausias dalykas. „Visada tikime rinktine. Mums nesvarbu, kaip ji pasirodo viename ar kitame turnyre. „Sakalu“ sirgaliai buvo, yra ir bus su Lietuvos rinktine.“

Nėra bilietų į olimpiadą

Didžiausias galvosūkis Lietuvos rinktinės sirgaliams – kaip palaikyti komandą olimpinių žaidynių Kinijoje metu.

„Situacija tokia, kad nėra problemų nuskristi, užsisakyti viešbutį ar pavalgyti, bet bilietų į rungtynes nėra,“ – turima informacija pasidalino R.Kurtinaitis.

„Jau Ispanijoje buvo problemų, nes žmonės tiesiog negalėjo įsigyti bilietų. Prašėme, kad būtų išskirti papildomi bilietai, tačiau gavome tik 30 procentų iš to, ko prašėme.“

„Žinau, kad yra nemažai norinčių vykti į olimpines žaidynes. Žmonės nuolat skambina ir prašo padėti įsigyti bilietų. Nežinau, kiek stipri ir įtakinga yra mūsų krepšinio federacija ir kaip seksis įsigyti bilietų,“ – problemą įvardino treneris.

„Kinijoje gyvena be galo daug žmonių, o vietų arenoje nepakanka. Kiek žinau, Kinija sugalvojo įvairių loterijų, kuriose dalina bilietus. Šiuo metu yra didžiulė bilietų paklausa, o įsigyti juos itin sudėtinga.“

„Vis dėlto neabejoju, kad per mūsų rinktinės rungtynes pusė salės bus lietuvių sirgaliai, – optimizmu tryško R.Kurtinaitis. – Jie visada kažkaip įsigudrina nuvažiuoti, perpirkti bilietus ir būti kartu su mumis arenoje.“

 

* * *

 
T.Balaišis – Sėkla: Kinijoje paimsime auksą

Neabejotinai viena ryškiausių personų tarp Lietuvos rinktinės sirgalių – barzdotas 36 metų aistruolis Tomas Baraišis – Sėkla. Kaip visada geros nuotaikos ir humoro jausmo nestokojantis būgnais apsiginklavęs aistruolis pasakojo apie Lietuvos sirgalius, rinktinę ir galimybes Kinijoje.

- Kaip vertinate Lietuvos sirgalių situaciją?

- Klubinė sirgalių kultūra pradeda įsivyrauti. Visos LKL komandos turi sirgalių ir jų nuolat daugėja. Kai kurie fanklubai jau turi ir daugiau tradicijų.

Neapykanta tarp sirgalių atsiranda akistatos dieną, bet po rungtynių viskas nurimsta.

Krepšiniu pradėjau aktyviau domėtis 1999 metais. Nuo to laiko sirgalių skaičius pastebimai išaugo.

Sirgaliams trūksta masiškumo. Visada kalbama, koks Lietuvoje populiarus krepšinis, bet LKL yra silpna lyga, kad pritrauktų daugiau naujų aistruolių.

Turime du pajėgius klubus, po to dar viena stipresnė komanda ir didžiulė duobė. Pavyzdžiui, Ispanijos čempionate autsaideriai gali nugalėti lyderius. Toks ir turėtų būti čempionatas. Labai abejoju, kad „Aisčiai-Atletas“ galėtų pasipriešinti „Lietuvos rytui“ ar „Žalgiriui“.

Gal kažkada situacija pasikeis. Turėtų būti 5-6 klubai, kurie kovotų dėl pirmosios vietos. Sirgalių neskatina ateiti į areną faktas, kad didieji klubai laimi dvikovas 30 – 70 taškų skirtumu.

Visai kitokia kova vyksta tarptautiniuose čempionatuose. Greičiausiai jų dėka ir auga fanų skaičius. Bet kol kas tik trys Lietuvos komandos rungtyniauja Europoje.

Kas liečia Lietuvos rinktinės sirgalius, problemų niekada nebuvo ir nebus.

- Kaip jaučiatės tapęs Lietuvos rinktinės sirgalių vizitine kortele?

- Apie tai negalvoju. Manau, kad visuomenės nuomonę suformavo žiniasklaida. Esu, kas esu ir sergu už savo šalį. Jeigu žiniasklaidai reikia veikėjų, ji juos pasidaro.

Tai suteikia ir privalumų, ir trūkumų. Jaučiu, kad žmonės pastebi mane, atsigręžia. Viskas yra normalu iki tam tikro lygio. Po Europos čempionato Ispanijoje keletą savaičių buvo nesveikai daug dėmesio, bet po to viskas stojo į savo vietas.

- Kokie yra Lietuvos sirgaliai, ar jie kaip nors skirstomi?

- Lietuvos sirgaliai yra draugiški ir labiausiai palaikantys savo komandą iš visų krepšinio sirgalių pasaulyje. Į pasaulio čempionatą Japonijoje nuvažiavome beveik 30 žmonių, kurie aktyviai palaikė rinktinę. Bent jau spauda rašė, kad išsiskyrėme labiausiai iš visų.

Buvau nustebęs, kai pamačiau 2 – 2,5 tūkstančius lietuvių sirgalių Maljorkoje. Visi gerai sutarėme, nors visada pasitaiko įvairių žmonių. Vis dėlto piktybinių sirgalių nebūna, bent jau mūsų kompanijoje. Visi nuoširdžiai palaikome nacionalinę komandą.

- Kaip Lietuvos rinktinės sirgalius vertina užsienyje?

- Manau, kad visiems kelia nuostabą, jog iš tokios mažos šalies atvažiuoja toks didelis skaičius žmonių. Mūsų mažiau nei 3,5 milijono lietuvių, o į čempionatus atvažiuoja kelis kartus daugiau sirgalių nei vokiečių, prancūzų, ispanų ar graikų. Man atrodo, šie skaičiai viską pasako. Visi lieka apakę, kad taip gali būti.

Krepšinis Lietuvoje lyginant su populiarumu kitose šalyse yra labai aukštame lygyje. Anksčiau buvo sakoma, kad tik Lietuvoje, Libane ir Filipinuose krepšinis yra pirmaujanti sporto šaka, bet dabar jau ir kinai tvirtina, kad populiariausias sportas – krepšinis. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje neaišku, ar krepšinis patenka į populiariausių sporto šakų dešimtuką. Kai iš tokių šalių atvyksta 10 – 20 sirgalių būna paprasčiausiai juokinga.

Tai ir yra savybė, kuri mus išskiria. Be to, Ispanijoje turėjome net trylika būgnų ir milžiniškas vėliavas, kokių dar neteko niekur matyti.

- Sirgalius – gyvenimo būdas, laisvalaikis ar kas?

- Kiekvienam skirtingai. Aktyviems klubiniams sirgaliams sezono metu tenka stebėti be galo daug rungtynių, tuomet jų aistra tampa gyvenimo būdu. O mums, kurie serga už Lietuvos rinktinę, būna tik vienas išvažiavimas per metus. Todėl neveikiame kažko itin įpareigojančio.

- Priskiriate save tik Lietuvos rintinės sirgalių ratui?

- Sergu ir už „Lietuvos rytą“, bet nesu aktyvus išvažinėjantis sirgalius. Į išvykas vykstu tik finalų metu. Beveik nepraleidžiu „Lietuvos ryto“ rungtynių namų arenose. Esu naminis sirgalius (juokiasi). Dažniausiai sėdžiu ne prie fanų, o atskirai su draugais, tegul sirgalių bazę formuoja jaunimas.

- Vadinasi, esate aktyvus rinktinės, bet neaktyvus komandos sirgalius?

- Tarp mūsų yra daug sirgalių, kurie važinėja ir su komandomis. Tarp aktyvių rinktinės sirgalių daugiausiai palaikančių „Lietuvos rytą“ ir „Žalgirį“. Yra ir šiauliečių, klaipėdiečių bei „Sakalų“ fanų.

- Kodėl sergant už Lietuvos rinktinę dingsta principiniai ir ideologiniai fanklubų skirtumai?

- Būtų kvaila, jeigu principai išliktų. Juk susirenkame palaikyti Lietuvos rinktinės. Būtų nesąmonė, aiškintis, kas geresnis, „Žalgiris“ ar „Lietuvos rytas“. Neteko sutikti tokio kvailio, kuriam klubas būtų prioritetas. Lietuva yra mūsų tėvynė, ji viena ir į jokius klubus nedaloma.

- Kodėl Lietuvos rinktinė neturi oficialaus fanų klubo?

- Esame grupelė žmonių, kurie palaiko rinktinę. Buvo bandymų įsteigti fanų klubą, bet nepalaikau šios idėjos. Viskas, kas formalu, pasidaro netikra. Nebūtinai esu teisus, bet norint išlaikyti Lietuvos rinktinės palaikymo idėją, nebūtina burtis į kažkokius klubus. O jei klubas reikalingas tik dėl formalios veiklos, tai kam jo reikia? Visi turime darbų, veiklos užtenka.

Suvažiuojame palaikyti rinktinės pasiilgę vieni kitų ir puikiai leidžiame laiką. Kas iš to, kad įsteigtume oficialų klubą. Mūsų nuomone, oficialumas sumažintų tikrumą.

Be abejo, yra ir kitų nuomonių. Yra fanklubų, kurie puikiai tvarkosi. Tai JBR, „Rytas Ultras“ ar „Žalioji mirtis“, bet tai komandų fanų klubai.

- Ar planuojama kelionė į Kiniją?

- Su fanais Kinijoje situacija bus paprasta – turime 32 organizuotai vykstančius sirgalius. Fanai važiuoja ir atskirai su kelionių agentūrų pagalba. Manau, turėsime apie 200 – 300 sirgalių. Norėčiau būti neteisus ir kad jų būtų daugiau, bet susiduriant su įvairiomis kliūtimis ir kainomis, netikiu didesniu skaičiumi.

Kinai padarė daugybę dirbtinų kliūčių. Pavyzdžiui, užkeltos kainos, itin sudėtinga gauti bilietus į rungtynes ir dar daug kitų. Manėme, kad Ispanijoje nesklandumai buvo pasiekę viršūnę, bet Kinijoje jų dar daugiau.

32 žmonės turi skrydžio bilietus, užsakėme viešbučius, daromės vizas. Vienintelė problema – bilietai. Tikimės, kad juos pavyks gauti.

- Kaip vertinate rinktinės perspektyvas?

- Jeigu vien Macas nevažiuoja, vadinasi, pajėgiausių krepšininkų surinkti nepavyko. Bet turime daugybę pajėgių krepšininkų, todėl galėtume surinkti dvi ar tris stiprias rinktines. Manau, kad surinksime labai gerą komandą. Per kontrolines rungtynes galima bus pamatyti, kaip ji atrodo. Įdomu, kas žais rinktinėje, nes tarp krepšininkų bus didesnė konkurencija.

Esu tikras, kad Kinijoje seksis labai gerai ir paimsime auksą.